Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos Šiaurės Kaukazas – bomba po Rusijos stabilumo pamatais (8)

Valentinas Mitė
2010 01 11

Sausio 6 dieną Dagestano sostinėje Mahačkaloje savižudis teroristas prie milicijos skyriaus vartų susprogdino sprogmenų prikrautą automobilį. Pirminiais duomenimis, žuvo 7 milicininkai ir 16 buvo sužeista. Jeigu automobiliui būtų pavykę įvažiuoti į policijos skyriaus teritoriją, aukų skaičius būtų buvęs kelis kartus didesnis – sprogimo metu milicininkai kaip tik rikiavosi kieme ir ruošėsi vykti į budėjimą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas po sprogimo nurodė sustiprinti Dagestane saugumo priemones. Tai tik šypseną keliantis biurokratinis politinis veiksmas, nes sunku įsivaizduoti, ką Rusija dar gali padaryti regione, kuris nesulaikomai slysta iš Maskvos kontrolės.

Šis sprogimas – ne pirmas toks teroro aktas Šiaurės Kaukaze per pastaruosius mėnesius. Rugpjūčio mėnesį sprogimas kaimyninės Ingušijos sostinėje Nazranėje nusinešė 24 milicininkų gyvybę; sužeista daugiau kaip 200 žmonių. Sprogimai, žmonių grobimas, neribota tvarką palaikančių instancijų savivalė ir nenuspėjama įvairaus plauko pasipriešinimo grupuočių veikla daro Rusijos Šiaurės Kaukazo regioną vienu nesaugiausių pasaulyje ir vienu labiausiai neprognozuojamų.

Šiaurės Kaukaze Rusija niekada nesijautė saugi – nei caro laikais, nei dabar. Įtampa buvo jėga nuramdyta tik sovietiniais metais, bet Stalino nacionalinė politika – dirbtinis sienų nustatymas, ištisų nacijų deportacija ir rusifikacija – sukėlė regione daugiau problemų, nei jų buvo anksčiau.

Visi šie neišspręsti klausimai prasiveržė pirmiausia Čečėnijoje. Respublika po vadinamojo pirmojo Čečėnijos karo galėjo vystytis taikiu keliu, panašiai kaip Tatarstanas, bet kova dėl valdžios Kremliuje atvedė į dar vieną karą Čečėnijoje, kuris praktiškai iki šiol nėra baigtas.

Padėtį dar labiau pablogino Rusijos įsivėlimas į konfliktą su Gruzija. Kremlius jau seniai tvirtino, kad Kosovo pripažinimas reikš, jog teisę į nepriklausomybę taip pat turi ir Pietų Osetija bei Abchazija. Rusija jas pripažino savarankiškomis valstybėmis. Savaime kyla klausimas: kodėl tokios teisės neturi nei Čečėnija, nei Dagestanas ar Ingušija, kodėl, sakykim, Šiaurės Osetija negalėtų susijungti su Pietų Osetija ir sudaryti atskirą valstybę? Atsakymas paprastas – negali, nes Kremlius to neleis.

Tačiau ne viskas yra Kremliaus rankose. Vladimiras Putinas į valdžią atėjo kaip niekam nežinomas pilkas kagėbistas, tarnavęs net ne kur nors Berlyne, o Drezdene – Vokietijos provincijos centre. Borisas Jelcinas jį ištraukė, kaip cirke iš skrybėlės yra ištraukiamas triušis. Tas triušis virto liūtu pradėjęs antrą karą Čečėnijoje, arba, jo žodžiais tariant, pradėjęs Čečėnijos pasipriešinimą „močit v sortire“ – sunkiai į lietuvių kalbą išverčiamas posakis, kuris labiau tinka kalėjime sėdinčiam kriminaliniam nusikaltėliui, o ne šalies vadovui. Tokios politikos rezultatas – nacionalinio Čečėnijos pasipriešinimo faktinis sunaikinimas, visą valdžią respublikoje atidavus į Ramzano Kadyrovo rankas. Šis Maskvos statytinis nė iš tolo nepanašus į Aslaną Maschadovą, buvusį sovietinį karininką, su kuriuo Maskva galėjo rasti kalbą, bet paprasčiausiai nenorėjo. R. Kadyrovas sugebėjo sukurti šiuo metu daug labiau nuo Maskvos (faktiškai) nepriklausomą valstybę, kurioje islamas ir radikalieji islamistai turi didelę įtaką. Kita vertus, tie, kurie vis dar kovoja prieš R. Kadyrovą, taip pat yra ne vien nacionalistai, o dažniausiai kraštutinės islamo srovės, atėjusios iš Saudo Arabijos, atstovai – vahabistai. Džocharo Dudajevo ir A. Mashadovo Čečėniją būtų galėjęs visiškai patenkinti Tatarstano statusas. Dabar tikrai ne tik Čečėnijoje, bet ir visame regione jokie tatarstanai neįmanomi.

Kyla amžinas klausimas – ką daryti? Ypač žinant, kad Čečėnijoje yra naftos.

Rusijos prezidentas D. Medvedevas iš karto po rugpjūčio mėnesio teroristinio išpuolio sušaukė Saugumo Tarybą ir pabandė ieškoti naujų kelių Šiaurės Kaukazo problemoms spręsti. Tačiau Tarybos narių nuomonės skyrėsi pačiu svarbiausiu klausimu – kokios yra regiono nestabilumo priežastys?.

D. Medvedevas kalbėjo, kad visų pirma tai nedarbas, skurdas, korumpuoti Šiaurės Kaukazo regioną valdantys klanai, kuriems visiškai nerūpi paprastų žmonių reikmės. Tai tiesa, bet tik iš dalies, nes dėl skurdo vargu ar kas nors ryžtųsi susisprogdinti, siekdamas nužudyti kuo daugiau pareigūnų bei ne taip tikinčių, kaip norėtų fanatiškos islamo srovės, arba tų, kurie nėra musulmonai. Vargu ar skurdas skatintų jaunimą atmintinai mokytis Koraną ir perspėti gatvėje sutiktus alkoholio išgėrusius kaimynus, kad netapę abstinentais jie sulauks bausmės dar šiame pasaulyje.

D. Medvedevas negalėjo apsimesti nematąs, kad prievarta Šiaurės Kaukaze ne mažėja, o auga. Jis siūlė ne tik skirti papildomų lėšų socialinėms problemoms spręsti, bet taip pat siųsti į regioną daugiau milicininkų ir jų jėgomis užgniaužti maištingų grupuočių pasipriešinimą. Tačiau tai tikrai blogas sumanymas. Kaip rodo įvykiai Rusijoje, vadinamasis Čečėnijos virusas užkrėtė didelę dalį šalies milicijos. Kur kitur pasaulyje šalies vidaus reikalų ministras galėtų viešai pasiūlyti priimti įstatymo pataisas, leisiančias piliečiams jėga gintis nuo milicijos? Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijų nuomone, prievarta milicijoje išsikerojo dėl to, kad į Rusiją sugrįžo nemažai milicininkų kelis mėnesius ar pusmetį tarnavo Čečėnijoje.

Niekas negali nuspėti, kaip Rusija išriš Šiaurės Kaukazo mazgą, ypač ką darys su didėjančia regiono islamizacija. Tačiau Kremlius supranta, kad JAV ir NATO Afganistane kariauja ir už Rusijos interesus. Vakarų pralaimėjimas Afganistane visų pirma atneštų problemų Centrinės Azijos respublikų diktatoriams, o vėliau, be abejonės, paskatintų ir Šiaurės Kaukazo islamo radikalus. Islamiškojo faktoriaus svarba daro dabartinius konfliktus Šiaurės Kaukaze vis labiau skirtingus nuo tų karų, kuriuos kadaise šiame regione kariavo carinė Rusija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras