|
Gazpromo karaliavimo pabaiga?
2010 01 11

Dar prieš 18 mėnesių Rusija prognozavo šviesią ateitį dujų gigantui Gazpromui ir teigė, kad jo kapitalizacija jau 2015 m. viršys trilijoną dolerių, o akcijos bus pardavinėjamos Niujorko vertybinių popierių biržoje. Šiuo metu situacija pasikeitė. Per pirmuosius du 2009 m. ketvirčius grynasis bendrovės pelnas nukrito per pusę ir kai kurie svarūs veiksniai rodo, kad Gazpromo karaliavimui artinasi galas.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas siūlo nuo žaliavų pasukti link mažesnių, labiau išpuoselėtų ir technologiškai efektyvesnių sektorių. Paraleliai prezidento kreipimuisi Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad pasaulinė dujų pasiūla auga greičiau nei paklausa, todėl kaina mažėja.
Labiausiai Rusiją gąsdina, kokia dujų paklausa bus Europoje ateityje, mat Europos Sąjungoje, kuri yra didžiausia pirkėja, dėl recesijos mažėja dujų paklausa, be to, turi užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą iki 20 proc. Taip pat Gazpromui pakenkė Kremliaus politinis apsiskaičiavimas nutraukti dujų tiekimą Europai praėjusią žiemą, todėl ji, nepaisydama bendrovės planų nutiesti du dujotiekius, pradėjo ieškoti alternatyvių šaltinių iš Kaspijos regiono ir Vidurio Rytų.
Gazpromo galimybės tiekti dujas ateityje yra abejotinos ir dėl neefektyvaus administravimo, pramoninio neefektyvumo, technologijų ir kapitalo trūkumo, vamzdynų nuotėkio ir monopolizuotos dujų rinkos šalies viduje. Be to, Vidurio Azijos valstybės padidino eksportą į Kiniją ir Iraną. Rusija taip pat planuoja nukreipti dujų eksportą į Aziją, tačiau Kinija nemokės už dujas tiek, kiek moka Europa.
Lieka neaišku, kaip Rusija įgyvendins savo energetikos plėtros darbotvarkę. Gazpromas įsipareigojo milijardus dideliems energetikos projektams, be to, išleistoje Rusijos energetikos strategijoje numatyta 2,1 trilijono JAV dolerių investicijoms šalies viduje, kurios pirmiausia bus apmokėtos Rusijos bendrovių.
Rusijos valdžia susiduria su galvosūkiu. Kai kurie politinio elito nariai suvokė, kad Gazpromas negali tapti šalies ekonominio augimo varikliu, tačiau vis dėlto bendrovės mokesčiai sudaro didžiąją dalį valstybės biudžeto įplaukų. Gazpromui galėtų padėti suklestėti užsienio investicijos ir technologijos, tačiau Rusijos investicinė aplinka išlieka nestabili, pasitikėjimo nekelia ir daugybė sužlugdytų susitarimų. Rusija taip pat galėtų pasipelnyti iš vietinės dujų rinkos liberalizavimo, bet šis žingsnis yra politiškai nepopuliarus. Istorija gali pasikartoti: 2010 m. gali Rusijai tapti SSRS 8-uoju dešimtmečiu.
Pagal 2010 m. sausio 5 d. Radio Free Europe / Radio Liberty informaciją parengė Kristina Puleikytė. |