Dar prieš 18 mėnesių Rusija prognozavo šviesią ateitį dujų gigantui „Gazpromui“ ir teigė, kad jo kapitalizacija jau 2015 m. viršys trilijoną dolerių, o akcijos bus pardavinėjamos Niujorko vertybinių popierių biržoje. Šiuo metu situacija pasikeitė. Per pirmuosius du 2009 m. ketvirčius grynasis bendrovės pelnas nukrito per pusę ir kai kurie svarūs veiksniai rodo, kad „Gazpromo“ karaliavimui artinasi galas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas siūlo nuo žaliavų pasukti link mažesnių, labiau išpuoselėtų ir technologiškai efektyvesnių sektorių. Paraleliai prezidento kreipimuisi Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad pasaulinė dujų pasiūla auga greičiau nei paklausa, todėl kaina mažėja.

Labiausiai Rusiją gąsdina, kokia dujų paklausa bus Europoje ateityje, mat Europos Sąjungoje, kuri yra didžiausia pirkėja, dėl recesijos mažėja dujų paklausa, be to, turi užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą iki 20 proc. Taip pat „Gazpromui“ pakenkė Kremliaus politinis apsiskaičiavimas nutraukti dujų tiekimą Europai praėjusią žiemą, todėl ji, nepaisydama bendrovės planų nutiesti du dujotiekius, pradėjo ieškoti alternatyvių šaltinių iš Kaspijos regiono ir Vidurio Rytų.

„Gazpromo“ galimybės tiekti dujas ateityje yra abejotinos ir dėl neefektyvaus administravimo, pramoninio neefektyvumo, technologijų ir kapitalo trūkumo, vamzdynų nuotėkio ir monopolizuotos dujų rinkos šalies viduje. Be to, Vidurio Azijos valstybės padidino eksportą į Kiniją ir Iraną. Rusija taip pat planuoja nukreipti dujų eksportą į Aziją, tačiau Kinija nemokės už dujas tiek, kiek moka Europa.

Lieka neaišku, kaip Rusija įgyvendins savo energetikos plėtros darbotvarkę. „Gazpromas“ įsipareigojo milijardus dideliems energetikos projektams, be to, išleistoje Rusijos energetikos strategijoje numatyta 2,1 trilijono JAV dolerių investicijoms šalies viduje, kurios pirmiausia bus apmokėtos Rusijos bendrovių.

Rusijos valdžia susiduria su galvosūkiu. Kai kurie politinio elito nariai suvokė, kad „Gazpromas“ negali tapti šalies ekonominio augimo varikliu, tačiau vis dėlto bendrovės mokesčiai sudaro didžiąją dalį valstybės biudžeto įplaukų. „Gazpromui“ galėtų padėti suklestėti užsienio investicijos ir technologijos, tačiau Rusijos investicinė aplinka išlieka nestabili, pasitikėjimo nekelia ir daugybė sužlugdytų susitarimų. Rusija taip pat galėtų pasipelnyti iš vietinės dujų rinkos liberalizavimo, bet šis žingsnis yra politiškai nepopuliarus. Istorija gali pasikartoti: 2010 m. gali Rusijai tapti SSRS 8-uoju dešimtmečiu.

Pagal 2010 m. sausio 5 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.