Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  ES plėtra: dvišaliai kandidačių konfliktai ir stabilumo siekis (4)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 01 15

Europos Sąjunga (ES) per pusę amžiaus išsiplėtė nuo 6 valstybių ekonominės bendrijos iki 27 šalis jungiančio klubo, kuriame, be ekonomikos, vis didesnį vaidmenį ėmė vaidinti ir politiniai aspektai. ES plėtra tęsiasi ir toliau. Nors kai kurios ES narės reiškia nepasitenkinimą bendrijos ribų plėtimu, ES išlieka atvira naujų šalių narystei ir deklaruoja kiekvienos senojo žemyno valstybės teisę pareikšti norą prisijungti prie bendrijos.

Kai kalbama apie ES plėtrą, akys visų pirma krypsta į Balkanų regioną. Arčiausiai bendrijos slenksčio stovi Kroatija, Makedonija ir Turkija, oficialiai esančios šalys kandidatės. Tolesnėje perspektyvoje vartai gali atsiverti ir Serbijai, Albanijai, Juodkalnijai, Bosnijai-Hercegovinai bei Islandijai. Apie narystę svajoja ir Kosovas, tačiau šiai valstybei (ji iš kai kurių ES šalių netgi nėra sulaukusi valstybingumo pripažinimo) pirma reikės gerokai padirbėti kuriant ir įtvirtinant suverenios valstybės principus ir tik tada mąstyti apie galimybę įgyti visavertės ES narės statusą.

Daugiausia diskusijų kalbant apie Viduržemio jūros regioną, žinoma, kelia Turkijos galimybė tapti ES nare. Turkija derybas dėl prisijungimo prie bendrijos pradėjo 2005 metų spalį, tą pačią dieną kaip ir Kroatija. Šiandien mes matome situaciją, kai Kroatijai galimybė prisijungti prie ES žadama jau kitais metais, t. y. 2011-aisiais. O Turkijai ne tik nedalijami pažadai, bet net miglotai kalbama apie kokią nors konkretesnę įstojimo datą. Štai Serbija oficialią paraišką įstoti į ES pateikė 2009 metų pabaigoje ir ekspertai jau prognozuoja, kad bendrijos nare ši valstybė galėtų tapti 2014–2018 metais. Turkija derybas su ES pradėjo prieš ketverius metus, bet ir optimistiškiausia prognozė nekelia didelio entuziazmo – aiškesnė narystės perspektyva matoma „galbūt po 2020-ųjų...“

Kur kas geresnės prognozės pateikiamos dėl Islandijos. Aukštas demokratijos lygis, išplėtota rinkos ekonomika, priklausymas Europos ekonominės erdvės prekybos blokui bei Šengeno erdvei, į valstybės teisinę sistemą integruota diduma ES teisės aktų – dauguma ES narių neprieštarautų, jei islandai prisijungtų prie bendrijos. Tačiau dėl Islandiją ištikusio finansinio kracho ir jo padarinių kelyje į ES ši valstybė gali turėti du rimtus priešininkus – Didžiąją Britaniją ir Nyderlandus.

Šios dvi valstybės nėra patenkintos Islandijos prezidento pareiškimu dėl maždaug 4 milijardų eurų kompensacijos britams ir olandams įšaldymo. Reikalaujama, kad Islandija atsiskaitytų su tūkstančiais užsieniečių, kurie neteko savo pinigų, laikytų žlugusiame Islandijos banke „Landsbankinn“. Paskaičiuota, jog kiekvienas Islandijos gyventojas turėtų iš savo kišenės sumokėti apie 12 tūkstančių eurų, kad būtų padengta visa skolos britams ir olandams suma. Nenuostabu, kad patys islandai su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia neketinantys mokėti už bankininkų padarytas klaidas. Tačiau Britanijai ir Nyderlandams labiau rūpi savi piliečiai, todėl, negavusios iš Islandijos kompensacijos, jos gali blokuoti islandų narystę ES.

Dvišaliai nesutarimai kankina ir kitas šalis, norinčias įstoti į ES. Kroatijai prireikė nemažai laiko ir paramos iš kitų Europos valstybių, kad pagaliau būtų išspręstas teritorinis ginčas su Slovėnija. Nesutarimai kilo dėl Pirano įlankos, nedidelio pajūrio ruožo tarp Kroatijos ir Italijos. Šioje teritorijoje Slovėnija nori turėti savo uostą – vienintelį šalies priėjimą prie Adrijos jūros, tačiau Kroatija šiuo klausimu yra priešiška, todėl slovėnai nusprendė neleisti kaimynams stoti į ES tol, kol konfliktas nebus išspręstas. Gruodžio pabaigoje, kai dvišalis susitarimas, rodos, jau buvo pasiektas, Slovėnija vėl blokavo ES derybas su Kroatija dėl tokių klausimų kaip žuvininkystė, aplinkosauga ir užsienio politika.

Galimybė bet kuriai ES narei pasinaudoti veto teise erzina ir Makedoniją. Nesutarimai su Graikija kyla dėl šalies pavadinimo, kuris yra toks pat kaip ir Graikijos šiaurinės provincijos Makedonijos pavadinimas. Graikai teigia, kad toks dvilypumas gali sukelti nemalonių teritorinių nesusipratimų. Makedonija savo ruožtu atkerta, kad nesusipratimų įžvelgia vienintelė Graikija, o visos kitos valstybės yra pripažinusios Makedoniją su tokiu pavadinimu, koks jis yra dabar. Makedonai sutinka tam tikrus patikslinimus vartoti tik korespondencijoje ir dokumentuose, kurie susiję su Graikijos ir Makedonijos santykiais, tačiau graikams tokia pozicija neatrodo tinkama.

Kol Islandija, Kroatija ir Makedonija mėgina spręsti dvišalius nesutarimus su jau esamomis ES narėmis, kitos Balkanų valstybės, taip pat siekiančios narystės, susiduria su kur kas didesniu pasipriešinimu. Už laikiną plėtros stabdymą ypač pasisako ES svorio centrai – Vokietija ir Prancūzija. Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, ES šiuo metu turėtų daugiau dėmesio skirti bendrijos konsolidacijai, vidinei integracijai bei ES institucijų stiprinimui. Daugelio akimis žiūrint, Balkanų šalių priėmimas į bendriją ne tik apsunkintų ES institucinę veiklą, bet ir sukeltų nemažų ekonominių problemų, kurios, ES dar neatsigavus nuo ekonominės krizės, yra visiškai nepageidautinos.

Sunku ginčytis su nuomone, kad ES plėtra pietų kryptimi įneštų daugiau chaoso į ES viduje vykstančius procesus. Tačiau, prisimenant pačią ES pradžią, t. y. 6 Europos valstybių įkurtą bendriją, reikėtų atkreipti dėmesį, kad vienas svarbiausių tuometinių Sąjungos įkūrimo tikslų buvo stabilumo išsaugojimas Europoje. Po Jugoslavijos subyrėjimo susikūrusioms valstybėms šiandien taip pat reikalingas stabilumas, kurį ES, panaudodama savo institucinę (ir ekonominę) galią, galėtų padėti susikurti.

Suvienodinti visas ES šalis pagal daugumą ekonominio, politinio, socialinio, netgi teisinio pobūdžio kriterijų ir sukurti tobulą vidinę integraciją greičiausiai net nėra įmanoma. Buvęs Austrijos kancleris Alfredas Gusenbaueris pateikia kelis tai pagrindžiančius argumentus. Pirmiausia šalys ES įkūrėjos turėjo daug geresnes galimybes suformuoti ES tokią, kokios jos pačios troško, ir joms nereikėjo taikytis prie naujų taisyklių kaip šalims, įstojusioms į ES tik šio amžiaus pradžioje. Antra, naujosios narės vos kiek ilgiau nei dešimtmetį gyveno suverenių valstybių sąlygomis, todėl turėjo mažiau įgūdžių nei senosios ES narės veiksmingai panaudoti savo teisę reikšti nuomonę kaip lygiavertės partnerės.

Taigi ES šalys dėl skirtingų prisijungimo prie bendrijos datų ir nevienodų istorinių aplinkybių niekada negalės pasiekti tokio integracijos lygio, kuris priverstų jas veikti vieningai it kumščiui. Konsolidacija gali trukti labai ilgai. Todėl būtų racionaliau į ES žvelgti kaip į patrauklią švelniąją galią, galinčią ir privalančią visame Europos regione kurti didesnį stabilumą. Tai nereiškia, kad reikia priimti valstybes, kurios narystei dar nėra tinkamai pasirengusios. Tačiau valstybėms kandidatėms įgyvendinus derybų punktus, argumentas, kad naujos narės gali silpninti ES konsolidaciją, atrodo savanaudiškas ir neatsakingas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras