Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  ES plėtra: dvišaliai kandidačių konfliktai ir stabilumo siekis (4)

Komentarai:

Dovydas, 2010 01 16 11:37
Jurgita, nezinau nei kas Jus, nei is kur Jus, bet straipsnis man patiko! Labai gerai mastot. Super, sveikinu.
Tik vienas momentas man uzkliuvo, del to, jog ES negales veikti kaip vienas kumstis... Na siuo metu tam tikrais klausimais ES negeba taip veikti, taciau... yra veiklos sriciu, kur ES taip veikia. Pvz muitai, uzsienio prekyba (zinoma, su isimtimis), zemes ukis ir etc. Taip, mes labai skirtingi, bet paemus ilga laiko perioda, manau, bus daugiau panasumu, nei skirtumu. Zinoma, jei globali santvarka bus tokia ar panasi i tokia, kokia yra siandien. O to mes niekas nezinom...

Studentas, 2010 01 15 22:40
Visu pirma tokio pobudzio sajungu pasaulyje nera, todel nera su kuo lyginti. Yra daug muitu sajungu pasaulyje pradedant NAFTA, BRIC ir kt afrikos ar pietu muitu sajungomis. Taciau tokiu sajungu kurios turetu bendra parlamenta, bendra konstitucija, virsnacionalines ir tarpvalstybines institucijas - nera! neimanoma ir lyginti.
Aisku ES turi daug bedu, tad ES pletra ne i gili bet i ploti atnes dar daugiau problemu.

L N, 2010 01 15 14:33
Zinoma, kad ES turi daug ivairaus pobudzio problemu, bet ar yra pasaulyje tokio tipo sajungu, kurios problemu neturi ? Stambus politinis-ekonominis blokas be problemu manau yra neimanomas. Pavyzdziui jej kalbet apie NVS, tai abejoju, kad ten problemu maziau arba ju iswis nera. Kokia bebutu ta Europos sajunga kebli, bet kolkas tai efektyviausias tokio pobudzio konstruktas.

Studentas, 2010 01 15 09:06
"Tačiau valstybėms kandidatėms įgyvendinus derybų punktus, argumentas, kad naujos narės gali silpninti ES konsolidaciją, atrodo savanaudiškas ir neatsakingas."

Tai nei savanaudiska, nei neatsakinga. Priemus naujas nares susilpnes institucine saranga, sprendimu priemimo procesas europos parlamente, ministru ir vadovu tarybose taps dar painesnis, europos komisijos nariai negali vyrsyti 27 nariu, veliau prasides rotacijos principu skirtas valstybiu delegatu skyrimas. Tai reiskia, kad valstybes nares vis reciau tures priejimo prie valdzios, atitinkamai tai salygos astresnes kovas ir konkurencija tarp valstybiu. Be to, visos smulkios valstybes susijngusios i viena kumsti gales nusverti galios sajungos galios centrus - Vokietija ir Prancuzija, o sios aiskiai to nenori. Be to, sumazetu dabartiniu nariu vietu skaicius parlamente, o tokioms valstybems kaip lietuva is 12 nariu gali tekti is viso 7 ar dar maziau nariu. Nors parlamentarai ir neatstovauja saliu nacionaliniu interesu, tai visgi susilpnins mazu valsstybiu prestiza, o rinkejai netgi nuvertine rinkimu svarba, isvis neisrinkti euro parlamentaru.
Be to, ES nera sukurusi nei konkurencingos pasaulines ekonomikos, nei gilios integracijos kitose srityse. O papbreztina tai, kad euro integracijai gilejant naujos kandidates tures tenkinti aukstesnius reikalavimus negu pvz 2004 metams istojusioms narems. Todel kandidates turi uoliau padirbeti,o ir problemu jos turi daugiau ne tik ekonominiu, bet ir politiniu.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras