Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Williamas Martinas ir Jonathanas Gilmanas. Europos energetinio saugumo pertvarkymas

2010 01 27

Atrodo, kad kiekvieni metai prasideda grįžimu prie nelemtos tradicijos – kasmetinio Rusijos ir Ukrainos ginčo dėl energijos ir energetikos. Ginčo, kuris paliko milijonus europiečių drebėti iš šalčio praėjusią žiemą. Šis ginčas parodo fragmentišką Europos Sąjungos (ES) energijos tiekimo sistemą ir politinio susitelkimo stygių, o tai trukdo suformuoti ilgalaikę energetikos strategiją. Energijos šaltinių diversifikavimas yra pirmas reikalingas žingsnis kuriant perspektyvią energetinio saugumo strategiją. Tai reikalauja ilgalaikio planavimo ir koordinavimo, nes reikia dešimtmečių, kad būtų įgyvendinti su infrastruktūra susiję sprendimai. Poreikis diversifikuoti tiekimą kyla iš ES priklausomybės nuo Rusijos dujų ir Rusijos noro naudoti energetiką ir energiją politiniams tikslams. Be to, Rusija kontroliuoja didžiąją dalį dujotiekių sistemos, individualiai derasi su Europos šalimis, o to rezultatas yra neproporcinga įtaka Europos dujų rinkoje. Ši sistema yra nesubalansuota ir turi būti taisoma. Nauji alternatyvūs dujotiekiai (pvz., Nabukas) turi būti nutiesti, o artimesni santykiai su kitais tiekėjais paskatinti. Nerealu siekti Rusijos dujų importo pabaigos ar Europos priklausomybės nuo jo pabaigos, bet ES gali padidinti savo pačios įtaką plėtodama alternatyvius tiekimo šaltinius.

Palikus nuošalyje bendros energetikos strategijos dėl Rusijos sukūrimą, ES turi paskatinti bendradarbiavimą su Kremliumi branduolinės politikos ir antiterorizmo klausimais, kad būtų sukurti šiltesni santykiai. Tada Europa būtų išvengusi 2006 ir 2009 metų Ukrainos ir Rusijos dujų ginčų. Kitais žodžiais tariant, ES turėtų išplėtoti politiką, pagal kurią tiekimo nutraukimas vienai šaliai narei būtų lygus tiekimo nutraukimui joms visoms. Rusijos „skaldyk ir valdyk“ strategija Europos pirkėjams suteikė šaliai pranašumo net ir nepaisant priklausomybės nuo ES, o turint omenyje pajamas iš dujų. Tačiau dabar Rusija yra rizikingoje finansinėje situacijoje. Taigi laikas ES yra palankus panaudoti savo sąlyginį stiprumą ir imtis veiksmų. Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra turėtų būti labai svarbi integruotoje ES energetikos politikoje. Tokie resursai yra ne tik nekenksmingi aplinkai, bet ir diversifikuoja energijos tiekimą, kuriant alternatyvą, kontroliuojamą iš vidaus. Europa yra atsinaujinančios energijos plėtros centre, tačiau turi išvengti spąstų.

Tik stiprus, bendras ir turintis alternatyvų pasirinkimą Europos balsas gali nugalėti įbauginimo taktiką, kurią naudoja galingi tiekėjai. ES viduje priklausomybė nuo Rusijos dujų skiriasi, todėl nėra bendros politikos, o turėtų būti priešingai. Veikdama kartu ES galėtų apginti tas šalis nares, kurios yra labiausiai priklausomos nuo Rusijos ir pažeidžiamos. Taip nenutiko praeityje, nes ES vyriausybės siekė apginti savo individualius interesus bendro gėrio sąskaita. ES turėtų sukurti atskirą Europos struktūrą, skirtą tarptautinėms energetikos deryboms. Artimesnis Europos bendradarbiavimas suteiktų jai daugiau įtakos tariantis su tokiais tiekėjais kaip Rusija bei vartotojais – Jungtinėmis Valstijomis ir kylančiomis Azijos ekonomikomis. Taigi šiais laikais ekonominė nežinomybė verčia ES vyriausybes ieškoti galimybių bendrai energetikos politikai.

Pagal 2010 m. sausio 22 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras