Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baltarusijos opozicija vargu ar greit sustiprės (1)

Valentinas Mitė
2010 02 01

Baltarusijos opozicija yra silpna ir kiekvienais metais vis silpnėja, nepaisant nei Vakarų paramos, nei pokyčių jos vadovybėje. Tas silpnėjimas tapo ypač akivaizdus po 2001 metų. Kodėl Baltarusijos režimas, kurį ne taip seniai JAV pavadino „paskutine diktatūra Europoje“, yra toks stabilus?

Viena svarbiausių priežasčių, kurią pateikia visų pirma pati Baltarusijos opozicija: Baltarusija yra autoritarinė valstybė. Opozicijos aktyvistai yra nuolat spaudžiami visomis įmanomomis priemonėmis – pradedant atleidimu iš darbo ir baigiant įkalinimu. Pašalintiems iš darbo aktyvistams susirasti kitą darbą net privačiame sektoriuje yra sunku. O jeigu ir pavyksta įsidarbinti kokioje nors privačioje firmoje, netrukus jos vadovybė gauna iš tam tikrų valstybinių organų perspėjimą, kad tokį ir tokį asmenį reikia atleisti, nes kitaip firma sulauksianti „rimtų nemalonumų“.

Opozicijos atstovams patekti net į vietinius savivaldos organus yra neįmanoma. Praktiškai opozicija išstumta iš politikos ir tevaidina tik marginalinį vaidmenį. Tiesa, egzistuoja keli opozicijos laikraščiai, bet jų tiražas dirbtinai ribojamas, kartais visas kurio nors numerio tiražas konfiskuojamas. Radiją ir televiziją visiškai kontroliuoja valdžia, todėl apie eterį opozicija gali tik pasvajoti.

Tai objektyvios priežastys, tačiau jos yra tik ledkalnio viršūnė ir toli gražu nepaaiškina opozicijos silpnumo. Opozicija neturi Baltarusijos ateities raidos vizijos. „Perestrojkos“ pradžioje baltarusių opozicionieriai kopijavo Sąjūdžio ir Ukrainos „Ruch“ nacionalinės savimonės stiprinimo idėjas. Buvo norima, kad šios idėjos taptų viena svarbiausių varomųjų demokratijos plėtros Baltarusijoje jėgų. Tačiau Baltarusija ne Lietuva ar Ukraina, ir visuomenėje šios idėjos sulaukė silpno atgarsio. Didesnei visuomenės daliai jos buvo nepriimtinos, o kito visuomenės raidos modelio Baltarusijos opozicija iki šiol nepajėgi pasiūlyti. Didumą visuomenės tenkina realybė, kurioje ji gyvena. Opozicija su savo nacionalistinio pobūdžio idėjomis atsidūrė rinkiminiame vakuume. Net palankiausiais apklausų duomenimis, opozicionierius remia tik 20 procentų rinkėjų. Tai būtų didelis skaičius normalioje demokratinėje visuomenėje, tačiau autoritarinėje Baltarusijoje, turint tik tokią paramą, rinkimų laimėti neįmanoma.

Mažėjantį opozicijos populiarumą lemia ir pasikeitusi tarptautinė situacija. Po 1996 metų konstitucinio referendumo, kuris valdžioje įtvirtino Aleksandrą Lukašenką, Vakarai vykdė autoritarinės Baltarusijos izoliacijos politiką. Opozicija, kalbėdama apie rinkimų boikotą, labiau siekė, kad ją išgirstų Vakarai, o ne A. Lukašenka. Logika buvo paprasta – Vakarai darys spaudimą A. Lukašenkai ir taip palengvins sunkų opozicijos gyvenimą.

Šiuo metu Vakarų politika Baltarusijos atžvilgiu keičiasi. Vakarai suprato, kad izoliacija jokios naudos neduoda, o ES ėmėsi Rusijos kaimynystėje kurti kažką panašaus į „sanitarinį demokratijos kordoną“, po ligų dvejonių į jį įtraukdama ir Baltarusiją. Vakarams tapo aišku, jog iš esmės nesvarbu, kokia valdžia yra Baltarusijoje, – svarbu, kiek ji pajėgi nebūti Maskvos satelite. Atrodo, Vakarai taip pat pagaliau suprato, kad demokratijai atsirasti Baltarusijoje yra tiek pat galimybių, kiek ir Uzbekijoje ar Kirgizijoje. Šalies valdymo sistemą įmanoma pakeisti tik ją sugriaunant. Na, o Vakarams jokios revoliucijos nereikalingos, juolab kad Baltarusijoje tokie sukrėtimai galimi tik opozicijos sapnuose. Pasikeitęs Vakarų elgesys buvo šokas opozicijai.

Kita vertus, Baltarusijos oficialiojoje ideologijoje taip pat įvyko pokyčių, kurie leidžia formuotis kitokiam nacionalizmui, nei siekia opozicija. Kadaise A. Lukašenka yra pasakęs, kad baltarusis yra „rusas, bet su kokybės ženklu“. Ką tai reiškia? Paprasčiausiai A. Lukašenka pradėjo formuoti baltarusišką (labai savotišką ir Vakaruose sunkiai suvokiamą) nacionalizmą, kuris remiasi sovietine patirtimi. Šiandienos oficialioji Baltarusijos ideologija teigia, kad baltarusiai kaip nacija pradėjo formuotis Sovietų Sąjungoje. Tai – naujas ideologinis modelis. Naujosios ideologijos požiūriu, sovietinius idealus visų pirma pardavė ir sunaikino pati Rusija. Ji sugriovė SSRS, įvedė oligarchinį kapitalizmą. Todėl Baltarusija yra valstybė su „kokybės ženklu“, nes visus tuos idealus tik ji ir teišsaugojo.

Toks ideologinis modelis daro rimtą įtaką ir Baltarusijos santykiams su Rusija. Šių valstybių santykiai patyrė daug krizių, bet paprastai niekada Baltarusija nenusileido „kapitalistinei ir oligarchinei“ Rusijai. Tokį naują baltarusišką nacionalizmą sunkiai supranta tiek Rusija, tiek Vakarai, tačiau jis visiškai priimtinas daugumai baltarusių.

Kol kas į šią naująją ideologiją opozicija neturi rimto atsako. Ji ir toliau apeliuoja į Vakarus, ir toliau mėgina keisti tai, ko, turbūt pati supranta, bent jau šiuo laikotarpiu pakeisti neįmanoma.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras