Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Politinės kokybės paieškos

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 07 19

http://www.rathbegganlakes.com/magnifying-glass.jpgBet kurioje vyriausybėje galima aptikti ir gerų ir blogų politikų. Tik vieni stengiasi tvarkytis, o kiti – vogti.

Robertas Orbenas, JAV rašytojas, humoristas

Europos Sąjungos (ES) institucijose įsivyravus sąlyginei vasaros ramybei, o Lietuvoje lyg ir pasibaigus didžiajam tarpuvaldžiui, norisi atsigręžti tiek į europietiškų, tiek ir į vietinių politinių procesų kokybinę pusę, kiek platesniu mastu pažvelgiant į tai, kokie trukdžiai sukuria ne tik lietuviškus skandalus, bet ir politines ES problemas. Tuo pačiu, be abejo, reikia pabandyti diskutuoti ir apie tai, ar įmanoma rasti bent kokią panacėją šiuo metu matomoms politikos blogybėms, kurias lemia politikų ydos.

Kiekvieną įvykį galima vertinti ir iš geros, ir iš blogos pusės. Visur galima atrasti gerų ir blogų aspektų. Toks vertinimas tinka ir politikams. Bendrąja prasme nėra sunku suvokti tokius realybės vertinimo kriterijus, tačiau sunkiausia yra atskirti gera nuo bloga. Taigi galima kelti klausimą, koks vis dėlto yra skirtumas tarp gero ir blogo politiko?

Skirtumas glūdi alfabetiniame raidžių išdėstyme: blogi politikai kalba apie politiką (angl. politics) bendrai, t.y. politikuoja, o tuo tarpu geri politikai kalba apie viešąją politiką (angl. policy). Prastiems politikams politika yra visame kame. Tik dalyvaudami politikoje jie įgavo galią, todėl ir nori apginti savo galią naudodami politines priemones. Taip pat pastebėtina, kad dėl tos pačios politikos jiems tenka palaidoti savo politinę karjerą. Tokių politikų prioritetų gradacija atrodytų maždaug taip: politikavimas, asmuo ir viešoji politika (angl. politics, personality and policy). Visai nenuostabu matyti, jog, kada reikia priiminėti svarbius politikos procesui klausimus, tokie politikai ir toliau politikuoja, kadangi jie įsivaizduoja, kad viešoji politika yra mažiau svarbi nei politikavimo procesas.

Politizuodami kiekvieną politikos formavimo procesą, prasti politikai, visų pirma, stengiasi atakuoti atskiras personalijas vietoje argumentuotos diskusijos su kolegomis vienokiu ar kitokiu klausimu. Visa tai galima pavadinti politikos formavimo proceso pobūdžio sunaikinimu ir bandymu sužlugdyti politikos konkurentus, nuožmiai naudojant informaciją su melo ar kaltinimų priedais, kai kalbama apie konkurentų asmeninį gyvenimą ar komentuojamas jų elgesys. Blogi politikai iš tiesų mėgsta būti tokių žaidimų sūkuryje todėl, kad tokia dalyvavimo forma nereikalauja daug kaštų, be to, yra greita ir efektyvi, parodant savo moralinį autoritetą prieš politikos oponentus.

Galiausiai, dėl prastų politikų veiklos, diskusijos viešosios politikos klausimais darbotvarkėje lieka paskutinėje vietoje. Ir taip nutinka ne tiek dėl intelektualinio tokių politikų nesugebėjimo, bet greičiau dėl menko pasiryžimo rengti tokias politikų gaires, kurios turėtų teigiamą poveikį visuomenei, o taip pat kartu apribotų politikų galimybes siekti asmeninių tikslų viešųjų gėrybių sąskaita.

Žvelgiant į Lietuvos politinį landšaftą, ko gero, būtų galima pateikti pakankamai ilgą sąrašą pavardžių, puikiai atitinkančių anksčiau minėtas savybes. Lygiai taip pat tokių pačių lengvabūdiškos politikos apologetų galime rasti ir daugelyje kitų Europos šalių, kas savaime lemia jų idėjų perkėlimą į ES politinę dienotvarkę, po ko jau seka bendraeuropinio masto politinės problemos. Sutarties dėl konstitucijos Europai projekto žlugimas, komplikuotos derybos dėl naujos ES finansinės perspektyvos, nesutarimai dėl būsimos ES plėtros – tai yra tik geriausiai matomi politinių ES problemų pavyzdžiai.

Kaip tuomet apibrėžti gerus politikus? Geri politikai, visų pirma, kalba apie viešąsias politikas, kurių dėka nacionalinės valstybės, o kartu ir visa ES turėtų tapti kokybiškai geresne. Savaime suprantama, kad toks gerų ir blogų politikų spektras egzistuoja bet kurioje visuomenėje. Geri politikai ieško bendro sutarimo ir požiūrių suderinimo taip, kad būtų išlaikomi siektini tikslai.

Būtent europiniame kontekste šiandien yra itin svarbus ir būtinas gerų politikų dominavimas. ES plečia savo įtakos ribas ir tampa vis įvairesnė ekonominio išsivystymo ir gyventojų skaičiaus aspektais. Yra tikėtina, kad nesantaika, kylanti dėl pagrindinių klausimų, tokių kaip ES biudžetas ar Bendra žemės ūkio politika, ateityje taps intensyvesnė. Kad būtų išvengta spaudimo politikos priėmimo procesui, ES reikia žmonių, kurie gali užtikrinti stabilumą, suderinti skirtingas pozicijas ir pasiekti konsensusą. Gero politiko veikla turėtų būti apibrėžta tokiais kriterijais kaip demokratijos užtikrinimas ir jos sklaida. Tokie politikai sudaro sąlygas demokratiškoms vyriausybėms veikti Sąjungoje, kurioje apstu konkuruojančių interesų. Klausimas tik vienas – ar, pavyzdžiui, Lietuva yra pajėgi deleguoti į ES struktūras tokius politikus?

Norint turėti daugiau gerų politikų, reikia pritraukti kuo daugiau kompetentingų asmenų į politikos areną. Būtent ES, turinti pakankamai supranacionalinių galių, turi  skatinti tokių žmonių patekimą į politikos sritį. Savo ruožtu tiek atskirų valstybių, tiek ir visos ES piliečiai turėtų pradėti vertinti veikiančius politikus. Ar iš tiesų jie yra vertintini kaip geri politikai, ar yra priskirtini blogųjų kategorijai. Vertinti galima būtų keliant klausimus: ar jis/ji yra nuoširdus, ar jis/ji yra atsakingas, ar jis/ji yra toks pat žmogus viešame ir privačiame gyvenime, ar jis/ji yra sąžiningas. Ko gero, po visų praėjusių metų problemų bei skandalų, tiek Lietuvos, tiek ir visos ES piliečiams laikas pradėti politikuose matyti ne tik politinę orientaciją, bet ir jų veiklą savos šalies ir visos ES viešosios politikos kontekste, pradedant atsirinkti gerus politikus nuo blogų ir formuoti politikų veiklos modelius, kurie būtų sektini naujai politikų kartai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras