Vakarai laikosi atitinkamos pozicijos dėl artėjančio antrojo prezidento rinkimų Ukrainoje turo. Kadangi 2004  m. Oranžinė revoliucija pasuko link nesibaigiančios nusivylimų virtinės, dauguma Vakarų valstybių lyderių elgiasi taip, tarytum nerūpėtų, kas vasario 7 d. taps naujuoju Ukrainos prezidentu – Viktoras Janukovičius ar Julija Tymošenko. Visgi jie klysta ne tik dėl rinkimų reikšmės Ukrainos gyventojams, bet ir dėl jų svarbos stabilumui bei saugumui visoje Eurazijoje.

Oranžinė revoliucija parodė vieną dalyką, kad Ukrainos politika nėra ta švytuoklė, svyruojanti tarp priešiškų jėgų, kurios sutaria dėl pagrindinių demokratijos taisyklių. Iš tikrųjų V. Janukovičius nelaiko Oranžinės revoliucijos teisėta, o tai reiškia, kad jis nepriima pagrindinių demokratijos principų.

V. Janukovičiaus antidemokratinė pozicija nėra siurprizas, minima jo kriminalinė praeitis, tačiau plačiau neatskleidžiama. Sunku suvokti, kad neatgailaujantis, du kartus už žiaurius nusikaltimus teistas nusikaltėlis, vyras, siekęs pavogti rinkimus ir pritaręs smurtinių priemonių naudojimui taikiems protestuotojams, gali kandidatuoti į prezidentus šalies, turinčios apie 50 milijonų gyventojų. V. Janukovičiaus kandidatavimas atskleidžia jo rėmėjų prigimtį ir Ukrainos demokratijos trapumą.

J. Tymošenko taip pat nėra šventoji. Oponentai nuolat bandė jos verslo karjerą sieti su nusikalstama veika. Tačiau daug svarbesnė J. Tymošenko veikla vyriausybėje. Prieš pasaulinę finansų krizę jos vyriausybė siekė išlaikyti tarptautinį stabilumą, netgi jei tai reiškė politinius smūgius šalies viduje. Per krizę vyriausybė derėjosi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl paskolos Ukrainai, kol šalies ekonomika nepasiekė blogiausio lygmens, ir susitarė, nepaisydama politinių prieštaravimų šalies viduje.

2008 m. ir 2009 m. pradžioje Ukrainoje įsigalėjo ekonominė krizė, todėl šalis buvo atkirsta nuo tarptautinių finansinių rinkų. Esant didžiulei įtampai J. Tymošenko vyriausybei pavyko sukontroliuoti biudžeto deficitą. Pavyko sumažinti infliaciją nuo 31 proc. 2008 m. iki 10 proc. šiandien. Einamosios sąskaitos deficitas beveik eliminuotas ir bankų krizė suvaldyta. Valiutos kursas buvo sureguliuotas ir šiuo metu išlieka stabilus.

J. Tymošenko vyriausybė inicijavo pokyčius dujų versle ir padidino Europos energetinį saugumą. Esant didelei politinei rizikai, ji užbaigė susitarimą su Rusija dėl ilgalaikio dujų tranzito ir pirkimo ir toli siekiantį susitarimą su Europos Sąjunga, Pasaulio banku, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Europos investicijų banku dėl Ukrainos dujų sektoriaus ir dujų tranzito sistemos reformų.

Be to, J. Tymošenko suvaldė Ukrainos krizę, nepaisydama politinių oponentų didžiulio ir dažnai neatsakingo pasipriešinimo, kuris kartais paralyžiuodavo parlamento darbą, kai vyriausybė atsisakydavo priimti populistinius pasiūlymus, kurie pakenktų finansinio stabilizavimo pastangoms.  J. Tymošenko nusipelnė Vakarų padėkos, o ne cinizmo, kurį šiuo metu rodo. V. Janukovičiaus nusikalstama praeitis ir panieka demokratijos normoms yra pernelyg įsigalėjusi, kad leistų manyti, kad, laimėjęs rinkimus, jis savo pozicijos niekam daugiau neužleis. V. Janukovičiaus pergalė gali būti paskutinis laisvas balsavimas Ukrainoje.

Pagal portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.