Pirmasis prezidento rinkimų turas Ukrainoje išryškino faktą, kad žmonės mažiau pasitiki valdžia. Šiandien klaustukas – iš arčiau atrodantis kaip Damoklo kardas – grasina valdžios legitimumui ir pilietinės visuomenės formavimuisi. Ukrainai iššūkis yra išlikti suverenia valstybe, nes jos nepriklausomybė yra pavojuje dėl nuolatinės kovos su ekonominėmis, finansinėmis ir politinėmis krizėmis. Be to, socialinio kapitalo krizė Ukrainoje taip pat yra reali grėsmė. Ekspertai pažymi, kad socialinis kapitalas galėjo prisidėti prie visuotinės konsolidacijos, tačiau taip neįvyko. Kyla klausimai, kokios socialinio kapitalo krizės Ukrainoje priežastys ir ar yra panašumų su kitomis šalimis. Be to, ar socialinio kapitalo panaudojimo kaip socialinio fenomeno receptai, taikyti kitose valstybėse, gali būti pritaikyti Ukrainoje. Taip pat – ką reikia daryti siekiant pritraukti socialinį kapitalą ir, remiantis Francio Fukujamos teorija, naudoti jį nuolatinei valstybės plėtrai. 1995 metais knygoje „Pasitikėjimas. Visuomenės vertybės ir klestėjimo kultūra“ F. Fukujama apibūdino socialinį kapitalą kaip „pasitikėjimą, abipusę pagalbą ir aktyvumą“. Tuo metu pasaulis susidūrė su ekonomine krize ir mokslininkai sprendė problemą, kaip paskatinti socialinio kapitalo plėtrą, kad padėtų nugalėti tą ir ateities krizes.

Programos, didinančios socialinio kapitalo augimą, jau buvo sėkmingai pritaikytos įvairiose šalyse. Volodymyras Chepovy, vadovaujantis projektui „Naujieji Ukrainos lyderiai“, pateikė detalią šių pastangų apžvalgą straipsnyje „Socialinis, o ne finansinis kapitalas išgelbės pasaulį nuo krizės“, praeitą mėnesį publikuotą dienraštyje „Ukrainskaja pravda“. Jame kaip vienas geriausių tokio pobūdžio pavyzdžių išskiriamas Indijos projektas „Pirmaujanti Indija“, įgyvendintas 2007–2008 metais. „Pavargę nuo biurokratų ir neefektyvių vadybininkų, žmonės ėmė ieškoti naujų lyderių“, – rašė V. Chepovy ir citavo pavyzdžius, kaip sėkmingai įgyvendintas šis projektas nustebino visą pasaulį. Intensyvi naujų lyderių paieška dabar vyksta Ukrainoje. Kyla klausimai, kas trukdo tiems naujiems lyderiams pasirodyti čia ir dabar (ši paieška primena graikų filosofą Diogeną, kai dieną vaikščiojo Atėnų gatvėmis su lempa, ieškodamas nors vieno sąžiningo žmogaus), be to, ar Ukrainos problema yra dėl naujų galimų lyderių, ar glūdi pačiame socialiniame kapitale. Socialinis kapitalas egzistavo Ukrainoje ir seniau, ir dabar. Pastebimiausia šio kapitalo manifestacija, ko gero, buvo Oranžinė revoliucija, kur milijonai žmonių parodė savo aktyvumą, pasitikėjimą vienu lyderiu ir organizuotumą. Tačiau, praėjus vos penkeriems metams, susiduriame su šokiruojančia apatija, visuotiniu nepasitikėjimu – tiek individualiu, tiek kolektyviniu. Taigi kyla klausimas, kodėl taip yra ir kas pasikeitė. Egzistuoja tokia sociopsichologinė konstanta – kuo didesni lūkesčiai, tuo skaudžiau jaučiamos nesėkmės. Beveik visos su Oranžine revoliucija susijusios svajonės buvo sukompromituotos. Visuomenė tai suprato kaip savo didžiulių vilčių išdavystę ir ją priėmė labai neigiamai. Tokia pirmoji socialinio kapitalo Ukrainoje krizės priežastis.

Antroji susijusi su elito grupėmis, suformuotomis iš antisocialių elementų, kurie nelaiko savęs visuomenės nariais ir žiūri į ją tik kaip į pelno šaltinį. Jie žlugdo piliečių pastangas organizuotis. Pavyzdžiui, bandymai organizuotis į antikorupcines struktūras pasibaigė jų transformacija į oligarchų instrumentus klanų karuose.

Socialinio kapitalo žlugimas užkerta kelią pilietinės visuomenės formavimuisi ir veda prie demokratinių institutų ir procedūrų degradacijos.

Pagal 2010 m. vasario 5 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.