Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Krizės našta Rytų Europoje (8)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 02 12

Šiemet 23 milijonai žmonių Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje gali atsidurti prie skurdo slenksčio. Tokią prognozę 2010-iesiems pateikė Pasaulio bankas. Didžiausiais iššūkiais, su kuriais susidurs Rytų Europos regiono gyventojai, šiais metais laikomi nedarbas ir užimtumo problemos, kylančios kainos ir sunkiai atsigaunanti paskolų rinka. Bankininkų teigimu, gerėjančių vidaus paklausos tendencijų tikėtis sunku – nedarbas ir maži atlyginimai neleis vartojimo kreivei šauti aukštyn. Su viltimi telieka žiūrėti į pamažu atsigaunantį eksportą euro zonoje – didžiausioje Rytų Europos valstybių eksporto rinkoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sausio pabaigoje pagerino ekonomikos prognozę Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalims, įskaitant Rusiją bei Turkiją. Anksčiau buvo prognozuota, kad 2010 metais ekonomikos augimas šiame regione sieks 2,5 procento. Dabar ERPB ekspertai į ateitį žiūri optimistiškiau ir tikisi 3,3 proc. augimo. 2011-aisiais jis turėtų tęstis ir kilti iki 3,8 procento. Vis dėlto ERPB Rytų Europos banko vadovas Thomas Mirow sutinka, kad aiškaus ir juntamo atsigavimo dar reikės palaukti. Kita vertus, jo žodžiuose galima išskaityti ir gerą žinią – gilesnės recesijos scenarijaus jau nebežadama.

Krizės padariniai Rytų Europoje buvo ypač juntami dėl didžiulio beveik dešimtmetį trukusio ekonominio kilimo. BVP vienam gyventojui (eurais) Vidurio bei Rytų Europos regione, neskaitant Rusijos, nuo 2000-ųjų iki 2009-ųjų padidėjo 114 procentų. Rusijoje šis skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. Nuo Sovietų Sąjungos griūties iki krizės pradžios tiesioginės užsienio investicijos šiame regione išaugo apie 400 kartų. Tačiau prasidėjus krizei pinigų srautai į Rytų Europą kritiškai sumažėjo ir mėginimas susigrąžinti ar pritraukti naujus investuotojus tapo nelengvai įgyvendinama užduotimi.

Baimė investuoti Rytų Europoje gali išlikti stipri ir šiais metais. Sausio mėnesį pasauliniame ekonomikos forume Davose buvo atliekamas eksperimentas: geriausi pasaulyje investicijų specialistai rinkosi, kokiuose regionuose ir kokiomis proporcijomis paskirstyti milijardo dolerių vertės investicinį portfelį. Rytų Europa gerokai nublanko prieš šiuo metu investuotojų dėmesį traukiančią Kinijos rinką. Kita vertus, ilguoju laikotarpiu finansų analitikai Rytų Europos valstybėms žada kur kas geresnę ateitį, teigdami, kad regiono gyventojų pajamos neabejotinai turės pradėti augti, todėl Rytų Europos ūkis dar gaus impulsų, priversiančių atsitiesti.

Tik nėra aišku, kiek laiko tokių impulsų reikės laukti. Štai Lietuvai, vienintelei iš Baltijos šalių, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) BVP augimą, sieksiantį 1,6 proc., žada jau šiemet. Tačiau įtakinga ekonomikos ir finansų organizacija „IHS Global Insight“ teigia, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsigauti prireiks aštuonerių metų, šiandien visa tai, kas buvo pasiekta per spartų ekonominį pakilimą, yra neatpažįstamai sunaikinta.

Itin ryškūs krizės padariniai Rytų Europoje skaudžiai paveikė ir Rusiją. Jos BVP 2009 metais smuko 7,9 proc., šiemet TVF žada 3,6 proc. augimą, kitąmet – 3,4 procento. Tai nėra puikūs rezultatai kovojant dėl geopolitinės įtakos pasaulyje. Šiuo požiūriu šiandien laimi Kinija, iš visą pasaulį sukrėtusio nuosmukio išėjusi kone laimėtoja. Rytų milžinė 2009-uosius užbaigė su 8,7 proc. BVP augimu, kitąmet jai žadamas 10 proc. ekonomikos kilimas. Auganti ekonomika leidžia Kinijai reikalauti pagarbaus elgesio geopolitinėje arenoje, vis dažniau pamąstant apie tai, kad vienpolis pasaulis, kuriame dominavo JAV, pradėjo keistis po Rugsėjo 11-osios įvykių ir vis labiau keičiasi šiandien, artėdamas prie daugiapoliškumo, kai savo įtaka ir galia JAV turėtų dalintis su Kinija.

Rusijos išsigelbėjimu gali tapti kylanti naftos kaina, o tokia tendencija turėtų prasidėti iškart krizei pasibaigus. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad naftos kaina pasaulinei ekonomikai atsigavus turėtų greitai pasiekti 100 JAV dolerių už barelį, o 2030-aisiais „juodasis auksas“ gali brangti ir iki 200 dolerių. Tai turėtų optimistiškai nuteikti Kremlių, nenorintį atsidurti G2 – JAV ir Kinijos – geopolitinio scenarijaus užribyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras