Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kodėl Obama ignoruoja Europą?

2010 02 12

JAV ir Europos Sąjungos (ES) santykiai atšąla. Atsisakydamas atvykti į Ispanijoje vyksiantį transatlantinį viršūnių susitikimą, JAV prezidentas Barackas Obama aiškiai parodė, kad Briuselis nėra jo prioritetų sąraše. Priežasčių reikia ieškoti Europoje.

Paskutinėmis dienomis JAV prezidentas daug keliauja, ypač po Jungtines Valstijas. Pagrindinis klausimas – kaip jis sukurs naujų darbo vietų? O laiko keliauti į užsienį, ypač į Europą, nebelieka. „The Wall Street Journal“ šaiposi, kad europiečiai, taip įsimylėję B. Obamą, turėtų ilgėtis George'o Busho laikų. Šis bent jau stropiai lankydavosi visuose JAV ir ES viršūnių susitikimuose. „Washington Post“ rašo: „Skirtingai nei jo pirmtakai, B. Obama nesudarė artimų ryšių nė su vienu Europos lyderiu“.

Europiečiai nepatenkinti JAV atšalimu. Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero artimam bičiuliui sakė, kad JAV neturėtų užmiršti Europos, kuri yra „ekonominė galia ir svarbus politinis veikėjas“. Visgi B. Obamos sprendimas nedalyvauti JAV ir ES viršūnių susitikime Madride yra suprantamas. Šiuo metu Europoje nėra aštrių problemų, kurių sprendimui būtų būtinas jo dalyvavimas. Taip pat dėl krintančio populiarumo JAV jis turi sutelkti dėmesį į vidaus politiką.

Europa per dažnai pasimeta diplomatiniame protokole. JAV ir ES šalių vadovų susitikimuose svarbiau tapo tai, kas pirmas paspaus ranką B. Obamai ar kas su juo sėdės prie pietų stalo, nei diskusijos aktualiomis problemomis. Šiais diplomatinio protokolo klausimais Briuselio biurokratai diskutuoja savaitėmis. Tokie ginčai nepadeda panaikinti nepalankaus amerikiečių požiūrio į Europos užsienio politiką, t. y. įspūdį, kurį B. Obama susidarė per vizitus Europoje praėjusiais metais. Vienas JAV prezidento patarėjas skundėsi, kad 27 Europos valstybių vadovai šnekučiavosi su prezidentu akis į akį, kalbėdami iš esmės tuos pačius dalykus. Šiuo metu Europoje į madą atėjo valdymas per susitikimus. ES valstybių narių vadovai susitiko dešimt kartų per 18 mėnesių, tačiau daugiausia apsikeitė nereikšmingais pokalbiais ir pasiekė kelis rezultatus.

Politikai Vašingtone sugluminti politinės kastos bandos instinkto anapus Atlanto vandenyno. Tikėtasi, kad situacija pagerės įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tačiau išėjo priešingai. Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ pranešė, kad Mongolijos prezidentas Cachiaginas Elbegdordžas po vizito Briuselyje skundėsi, kad „buvo priimtas tik Europos Tarybos prezidento, Europos Parlamento vadovo ir susitiko tik su Europos Tarybos prezidentu“.

Atrodo, Europa linkusi naudotis etiketu, kad kompensuotų mažėjantį savo vaidmenį pasaulyje. Europos balsas nejaudina nė vieno šiuo metu: nei kylančių galios centrų (pvz., Indijos ir Brazilijos), nei lyderių Vašingtone, Maskvoje ar Pekine. ES gali būti sėkminga ekonominė bendrija, bet iki šiol yra ryškiai padalyta užsienio politikos ir saugumo klausimų. Užsienio politikos srityje kiekviena valstybė narė žiūri savo interesų, ypač santykiuose su JAV.

Šiuo metu pareigūnai ieško kitos tinkamos datos JAV ir ES viršūnių susitikimui, tikėtina rudenį, kai JAV prezidentas atvyks į NATO viršūnių susitikimą Portugalijoje. Visgi svarbesnis klausimas yra, ar europiečiai iš tiesų įsiklausė į „signalą Europai prabusti“, apie kurį ėmė kalbėti dauguma jos stebėtojų.  Kaip teigia transatlantinių santykių ekspertė Annette Heuser, šiomis dienomis europiečiai yra patenkinti gavę pakvietimą pusryčių Vašingtone, tačiau svarbiuose priešpiečiuose ar pietuose jau nebedalyvauja.

Pagal 2010 m. vasario 9 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras