V. Putino susitikimas su Lietuvos ir Latvijos prezidentais teikia vilties, kad komplikuoti Rusijos Federacijos ir kaimyninių Baltijos valstybių santykiai bus atgaivinti.

Susitikimas įvyko vasario 10 d. Helsinkyje, per forumą, skirtą Baltijos jūros problemoms aptarti. Jame V. Putinas bandė įtikinti, kad Rusijos proteguojamas dujotiekis „Nord Stream“ būtų ekologiškai saugus.

Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per pokalbį aptarė tiek ekonominį bendradarbiavimą, tiek jautresnius politikos klausimus, kuriuos iki tol nelabai sekėsi spręsti, pranešė agentūra „Interfaks“, remdamasi BNS.

Pasak Lietuvos prezidentės, buvo kalbėta apie muitus ir „nediskriminacinį bendradarbiavimą Lietuvos atžvilgiu“, valstybės sienos demarkaciją, Vištyčio ežero nuomą, svarstyta iniciatyva išvalyti Baltijos jūrą. Taip pat aptarta galimybė ateityje surengti aukščiausio lygio dvišalį susitikimą.

Lietuvai uždarius Ignalinos AE, V. Putinas pasiūlė galimybę tiekti daugiau dujų palankiomis sąlygomis. D. Grybauskaitė pareiškė susidomėjimą ir pažymėjo: „Jei kalbėtume tiesiai, pasakysiu, jog esame suinteresuoti, kad Lietuvai būtų taikomos tos pačios kainos kaip ir Vakarų Europai ir ypač – kad galėtume pereiti prie „spotinių“ kainų, tai yra biržos kainų, prekyboje ir parduodant dujas“.

Lietuvos vadovė Rusiją įvardijo kaip svarbiausią eksporto ir importo partnerę.

Prezidentė atmetė pasiūlymą kartu su Rusija Kaliningrado srityje statyti atominę elektrinę. „Labai aiškiai suformulavau, kad Lietuva statys savo ir kad mes neplanuojame dalyvauti tos elektrinės statyboje“, – BNS telefonu iš Suomijos pasakė D. Grybauskaitė po susitikimo su Rusijos ministru pirmininku.

Tą pačią dieną V. Putinas susitiko su Latvijos prezidentu V. Zatleriu. Rusijos ministras pirmininkas pasisakė už dviejų šalių santykių atgaivinimą politikos, ekonomikos ir prekybos srityse.

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris priėmė V. Putino kvietimą gegužės 9 dieną atvykti į iškilmes, skirtas pergalės Antrajame pasauliniame kare, kurį Rusija vadina Didžiuoju Tėvynės karu, 65-mečiui.

2007 m. pabaigoje V. Zatleris buvo oficialiai pakviestas į Rusiją valstybinio vizito. Latvijos ir Rusijos santykiai susikomplikavo po 2008 m. rugpjūčio įvykių Gruzijoje, tačiau dabar atsiveria galimybė sušvelninti nesutarimus.

Pagal 2010 m. vasario 11  d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.