Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Barry Eichengreenas. Europos Trojos arklys

2010 02 18

Europa neišvengiamai prisideda prie finansinės pagalbos Graikijai dėl kritiškos padėties. Bus ir sąlygos, ir privalomi Atėnų vyriausybės pažadai. Tai įgalins Graikijos valdžią mokėti palūkanas už minėtą skolą. Rinkos apsipras, ilgalaikės pasekmės nebus malonios, bet tai jau ateities problemos. Kai kurie pasakys, kad didžiulė klaida buvo leisti Graikijai įsivesti eurą. Jau tada buvo aišku, kad valstybė tam nepasirengusi. Jos fiskalinė politika jau 2001 metais buvo nekontroliuojama, kai šalis prisijungė prie pinigų sąjungos, o profesinės sąjungos agitavo kelti atlyginimus iki turtingesnės Europos lygio, nepaisydamos atsiliekančio produktyvumo. Tačiau toks atsakymas yra pernelyg paprastas, nes disfunkcijos ženklai neapsiriboja Graikija. Pavyzdžiui, Ispanija su 20 proc. nedarbu ir didžiuliu biudžeto deficitu Graikijoje įžvelgia savo pačios ateitį. Arba, jeigu pati valstybė to nemato, tai padaro rinkos. Portugalijos ir Italijos padėtis nedaug geresnė. Kaip ir Graikijos, šių valstybių biudžetai labai sumažinti, jos negali atlikti devalvacijos, kad paskatintų eksportą. Taip pat susiduria su giliu nuosmukiu ir yra priverstos prašyti pagalbos.

Autorius klausia, ar euro įvedimas tikrai buvo klaida. Tiesa, jis pats buvo vienas iš nedaugelio amerikiečių, rėmusių bendrą Europos valiutą. Ir dabar nuomonės nepakeitė, tik mano, kad klaida gali būti jo įtvirtinimo procesas. Graikijos krizė rodo, kad Europa yra tik pusiaukelėje į perspektyvią pinigų sąjungą. Jeigu ši nebus sukurta, kitos krizės akivaizdoje ji atrodys kaip pasivaikščiojimas parke. Kad užbaigtų pinigų sąjungą, Europa turėtų sukurti tinkamą krizių finansavimo mechanizmą. Šiuo metu kitos šalys narės gali teikti pagalbą Graikijai tik iškreipdamos taisykles, kurios neleidžia daugiau prisidėti, išskyrus katastrofų ir valstybės nekontroliuojamų situacijų atvejus. Tai didina nežinomybę. Kai Europos lyderiai padeda, tai priverčia visuomenę ir rinkas manyti, kad yra nesąžiningi. Jeigu šias problemas sukuria Lisabonos sutartis, ją reikėtų keisti. Be to, pagalba turėtų ateiti ne tik su sąlygomis, bet ir su laikina kontrole nacionaliniam biudžetui, įgyvendinama specialaus Europos Sąjungos (ES) paskirto komiteto. Vien gavėjų pažadų, kaip rodo istorija, nepakanka. Be abejo, šalys, kurioms šios priemonės bus taikomos, išreikš nepasitenkinimą, tačiau juk niekas neverčia imti pinigų.

Europiečiai visų pirma suvokia save kaip, pavyzdžiui, graikus ar vokiečius. Jie linkę nesikišti į kitų šalių narių suverenias prerogatyvas, tačiau, jei Europa yra nusiteikusi rimtai dėl pinigų sąjungos, ji turi peržengti savo praeitį. Reikia tiek ekonominių, tiek politinių ryšių. Taigi Graikijos krizė galėtų būti Trojos arklys, vesiantis Europą į glaudesnę politinę integraciją.

Pagal 2010 m. vasario 15 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras