Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Naujas etninės įtampos židinys Baltarusijos vakaruose (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 02 19

Incidentas tarp Lenkijos ir Baltarusijos, kilęs pirmoje vasario pusėje, nuskambėjo toli už šių šalių sienų. Kaip rašė laikraštis „Gazeta Wyborcza“, tai rimtas „testas Europos Sąjungai“, ar ji išlaikys savo narių gynimo egzaminą. Gali būti, kad Europoje atsiranda dar vienas etninės įtampos židinys, kuriam užgesinti prireiks didžiulių pastangų.

Incidentas kilo po to, kai vasario 8 d. Minsko srities Ivenčio mieste Minskas norėjo uždaryti Lenkų namus. Pareigūnai iš Lenkų namų išvarė visus jų darbuotojus, aprašė turtą, o pastatą laikė apsuptą. Jų ginti važiavo nemažas būrys lenkų iš Gardino, juos pakeliui sulaikė milicija, tačiau vėliau paleido. Čia taip pat buvo atvykę Lenkijos ambasados Baltarusijoje darbuotojai. Lenkų judėjimo vadovė Teresa Sobol pareiškė, kad namai buvo užgrobti, pakeistos visos spynos, o tai trukdo veikti tautinei regioninei organizacijai. Iki 2003 m. šioje vietoje buvo universalinė parduotuvė, vėliau lenkų diaspora ją nusipirko ir suremontavo.

Vasario 17 d. įtampa dar padidėjo, kai pakeliui į Voložino teismą, kur buvo nagrinėjama lenkų pasipriešinimo pareigūnams byla ir pastato perdavimas legaliai Minsko toleruojamai lenkų organizacijai, buvo sulaikyta apie 50 judėjimo aktyvistų. Skandalas įgavo platų tarptautinį pobūdį.

Dėl šio incidento Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kalbėjo su Baltarusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Martynovu, o Lenkijos Seimo ryšių su užsienyje gyvenančiais lenkais komisija pareiškė, kad Lenkija turi taikyti vizų sankcijas asmenims, kurie susiję su Baltarusijos lenkų sąjungos (BLS) narių sulaikymu.

Lenkija gali pareikalauti Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai, rašoma rusų dienraščio „Nezavisimaja gazeta“ straipsnyje. Minską Lenkijos parlamente kritikavo lenkų kilmės Europos Parlamento (EP) pirmininkas Jerzy Buzekas, pareikšdamas, kad veiksmai prieš Baltarusijos lenkų sąjungos veikėjus – tai „ataka prieš demokratinę opoziciją“. Oficialioji valdžia turi nutraukti nacionalinių mažumų ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų suėmimus. „Kitu atveju ES svarstys ekonominių sankcijų įvedimo galimybę, pavyzdžiui, vizų ir prekybos apribojimus“, – sakė politikas. Įdomu, kad Varšuva nori, jog 10 vietų „Rytų partnerystės“ programos generalinėje asamblėjoje turinti Baltarusija penkias iš jų atiduotų opozicijos atstovams. Prezidentas Lechas Kaczynskis pareiškė ryžtingą protestą ir susirūpinimą oficialiojo Minsko veiksmais. Lenkija atšaukė savo ambasadorių Minske Henryką Litwiną pasitarti, kai milicija užėmė Baltarusijos lenkų sąjungai priklausantį pastatą; diplomatas kol kas į savo darbo vietą negrąžintas.

Į skandalo vertinimą įsitraukė Paryžius. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Bernard‘as Valero pareiškė manąs, kad lenkų mažumos padėtis Baltarusijoje turi būti svarbi visai Europos Sąjungai, nes žmogaus teisių gerbimas yra vienas svarbiausių dalyvavimo Rytų partnerystės (Euronest) programoje reikalavimų, o Minskas jai pritarė 2009 metais. Neliko nuošalyje ir oficialusis Briuselis. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Catherine Ashton išreiškė susirūpinimą dėl lenkų tautybės piliečių padėties Baltarusijoje ir pažadėjo aptarti šį klausimą su Minsku.

Tačiau šis neketina pasiduoti. Kaip pranešė nepriklausoma Baltarusijos naujienų agentūra BELAPAN, praėjusį antradienį (vasario 16 d.) Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Lenkijos ambasadoriui Minske Henrykui Litvinui įteikė notą, kurioje atkreipiamas dėmesys į kai kurių ambasados darbuotojų elgesį kaip neatitinkantį tarptautinių normų, reguliuojančių užsienio diplomatų veiklą akreditacijos šalyje.

Tiesą sakant, savo požiūrį į lenkų bendruomenės organizacijas dar 2005 m. išsakė pats prezidentas Aleksandras Lukašenka. Dar tuomet jis apkaltino Lenkiją, kad ji, „vykdydama iš Vašingtono gautus nurodymus“, mėgina per Baltarusijos lenkus destabilizuoti padėtį šalyje, „plauna protus“ ir eksportuoja į Baltarusiją „svetimas demokratijos vertybes“.

Prieš penkerius metus suskilusi lenkų tautinės mažumos organizacija BLS (arba lenkiškai UPB) visuomeninio susivienijimo statusu įsteigta 1990 m. spalį. Politinių aistrų sūkuryje BLS atsidūrė 2005 m. liepą. Baltarusijos teisingumo ministerija nepripažino 5-ojo organizacijos suvažiavimo, per kurį BLS pirmininke pirmai ketverių metų kadencijai buvo išrinkta 37-erių Andzelika Borys, sprendimo. Gardine buvo surengtas dar vienas sąjungos suvažiavimas ir išrinkta oficialiosios valdžios remiama vadovybė, kurią iki šiol kritikuoja „atskilusios“ BLS nariai. Tačiau „teisėtos“ organizacijos, kurią pripažino Baltarusijos teisingumo ministerija, vadovų nepalaiko oficialioji Varšuva.

Baltarusijos valdžia baiminasi šalyje gyvenančių lenkų „penktosios kolonos“, tai yra „spalvotųjų“ revoliucijų importo. Iki konfliktų ir pasidalijimų Baltarusijos lenkų sąjunga buvo visuomeninė organizacija, jos įstatuose nebuvo numatyta politinės veiklos, ji turėjo 25 tūkst. narių, rašoma BBC tinklalapyje. Dabar Baltarusijoje veikia dvi Baltarusijos lenkų sąjungos. Minskas teisėta laiko tą sąjungą, kurios pirmininku 2005 m. buvo išrinktas Jozefas Lucznikas. Jo išrinkimas ir tapo pretekstu Baltarusijos lenkų sąjungai skilti. Baltarusijos ambasados Vašingtone tinklalapis oficialiąją tautinių mažumų politiką aiškina (http://www.belarusembassy.org/) taip: svarbiausias BLS tikslas yra lenkų kalbos, kultūros, tradicijų ir mentaliteto puoselėjimas ir Baltarusijos lenkų atgimimas. Šiuo metu iš 10 mln. šalies gyventojų yra 400 tūkstančių lenkų, daugiausia gyvenančių prie sienos su Lenkija, o BLS turi apie 20 filialų ir daugiau kaip 22 tūkst. narių. Sąjunga leidžia 12 leidinių, apie 12 tūkst. lenkų vaikų mokosi valstybės išlaikomose mokyklose. Joms iš valstybės ir savivaldybių biudžeto 2005 m. buvo skirta apie 1,5 mlrd. Baltarusijos rublių (600 tūkst. dolerių), skelbia svetainė.

O lenkų laikraštis „Nasz Dziennik“ paskutinius Minsko veiksmus prieš BLS laiko inspiruotais Maskvos. „Baltarusijos testas lenkų atžvilgiu yra Rusijos provokacija, nes visi puikiai žino, kad už A. Lukašenkos stovi V. Putinas“, – emocingai rašo laikraščio apžvalgininkas. Lenkijos ir ES uždavinys – išplėšti Baltarusiją iš Rusijos glėbio ir atsikratyti A. Lukašenkos režimo. Tik tuomet, pasak leidinio, lenkų mažumos padėtis atitiks visas Europos tautų bendrabūvio normas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras