Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  „Nord Stream“ – pavėluotas projektas (6)

2010 02 22

Projektas „Nord Stream“ pagrįstas adekvačiomis 2005 m. ir ankstesnių metų situacijai prielaidomis, tačiau paskutinių metų įvykiai ypač dujų prekyboje yra visiškai kitokie. Kai 2005 m. spalį tuometiniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis pasirašė „Nord Stream“ susitarimą, Vokietijos verslas ir politiniai lyderiai nepervertino Rusijos eksporto galimybių ateityje. Jie netgi susirūpino, kad Rusijos dujų gavyba ir eksportas (net pridėjus Turkmėnijos dujas) nepajėgs eiti koja kojon su augančia paklausa Europoje. Dėl nedeklaruoto susirūpinimo dėl Rusijos tiekimo ribotumo buvo pagreitintas priėjimas prie Rusijos dujų telkinių Vakarų Sibire, taip pat nutiestas vamzdynas į Vokietiją ir taip konsorciumo partneriams užsitikrintas dujų tiekimas dešimtmečiams į priekį.

„Nord Stream“ tapo rusų ir vokiečių susitarimu, o ne sprendimu Europos viduje. Jis teikė vilčių, kad padidės Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos dujų, bet ne tiekėjų plėtra.  Be to, šis projektas buvo pagrįstas abejotinais lūkesčiais, kurie nepasitvirtino.

Pirmoji prielaida buvo Rusijos, kaip ilgalaikės energijos išteklių tiekėjos, politinis patikimumas. Šios tezės nebesilaikoma netgi Vokietijoje. Suinteresuotos projekto pusės rėmėsi tranzito šalių, tokių kaip Ukraina, „nepatikimumu“, pagrįsdamos projektą „Nord Stream“. Visgi šis dujotiekis buvo skirtas apeiti Baltijos valstybes ir Lenkiją, bet ne Ukrainą.

Antroji prielaida buvo ta, kad Rusija galėtų užpildyti dujotiekį „Nord Stream“ dviem etapais pagal deklaruotus pajėgumus ir iki pažadėto termino (55 milijardų kubinių metrų per metus nuo 2015 m. 25 metus) iš jau naudojamų telkinių ar iš greitu metu išplėtotų. 2008 m. tai tapo neįgyvendinama, supratus, kad Rusija per šį dešimtmetį susidūrė su dujų stygiumi. Taigi antrasis dujotiekio „Nord Stream“ etapas neturi paskirto ar bent numatomo dujų šaltinio.

Trečia, projekto „Nord Stream“ partneriai tikėjosi, kad „Gazpromas“ toliau absorbuos turkmėniškas dujas į Rusijos unifikuotą dujų tiekimo sistemą vidaus reikmėms, siekdamas atlaisvinti Sibiro dujas tiekti į Europą. Visgi Rusijos turkmėniškų dujų importas sumažėjo nuo 2009 m. ir, atrodo, ilgam. Ketvirta, pasikeitė dujų paklausa Vokietijoje ir Europoje. Europos Sąjunga išskiria atsinaujinančius energijos šaltinius, o Vokietijos vyriausybė laikosi politikos išlaikyti veikiančias atomines jėgaines.

Penktas nepasitvirtinęs lūkestis susijęs su poreikiu tiekti dujas vamzdynais. Vakarų Europoje sparčiai plinta gamtinių ir suskystintų dujų vietos rinkos su mažesnėmis kainomis, nei siūlo „Gazpromas“. Taigi Europos importuotojai gali imti išsižadėti ilgalaikių su fiksuotomis kainomis susitarimų tiekti dujas Rusijos dujotiekiais.

Šešta, nuo 2009 m. auganti netradicinių dujų plėtra JAV, kurios pavyzdžiu ima sekti Europa, ir vis labiau globalizuojama suskystintų dujų prekyba diversifikuoja Europos pasirinkimą. Galiausiai „Gazpromas“, net nepradėjęs, nutraukė didžiausią Rusijos dujų gavybos Štokmano projektą. Tikėtasi, kad būtent Štokmano dujos pamaitins dujotekį „Nord Stream“ antrame etape. Šiuo metu Štokmanas oficialiai atskirtas nuo dujotiekio „Nord Stream“.

Toliau projektas „Nord Stream“ tęsiamas daugiausia dėl politinio impulso – dėl aiškaus Berlyno noro didinti Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos dujų. O olandai, danai ir britai ketina pirkti mažai dujų iš šio dujotiekio, o tai leidžia diversifikuoti dujų tiekimą toms šalims, kurios turi didelį tiekėjų pasirinkimą.

Pagal 2010 m. vasario 17 d. „The Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras