Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Nesantaika ir skirtingi tikslai

2010 02 23

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pasekė tradicija, kurią gerbė dauguma Amerikos prezidentų, ir Baltuosiuose rūmuose susitiko su Dalai Lama. Kai kuriems kinams B. Obamos parama Dalai Lamai reiškia kažką problemiško ir nepagarbaus pačios Kinijos atžvilgiu. Susitikimas, nors rengtas kaip nepritraukiantis dėmesio, ir eilinis praėjusio mėnesio pareiškimas apie amerikiečių ginklų pardavimus Taivanui parodė, kad, nepaisydama greito Kinijos kilimo, Amerikos vyriausybė neina į kompromisą klausimais, kuriuos Kinija laiko šventais ir neliečiamais – suverenumo ir teritorinio integralumo. Kinijos užsienio reikalų ministras iškvietė Amerikos ambasadorių šalyje Joną Huntsmaną griežtai pasikalbėti apie Dalai Lamą, ištremtą Tibeto dvasinį lyderį, Kinijos laikomą separatistu. „Šiuo metu Kinija ir Jungtinės Valstijos negali rasti susitarimo strateginiais klausimais“, – pasakė Yanas Xuetongas, Tarptautinių studijų instituto Tsinghua universitete direktorius. Mažai amerikiečių pareigūnų tokiai pozicijai nepritartų. Nesantaika tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos auga, nes labai skiriasi jų užsienio politikos darbotvarkės. Amerikos pareigūnai teigia, kad Kinija pabrėžia suverenumo klausimus, bet nenusileidžia B. Obamos administracijai dėl dviejų pagrindinių santykių prioritetų, tai yra Irano branduolinių ambicijų suvaržymo ir valiutų bei prekybos subalansavimo. Amerikiečiai taip pat akcentuoja interneto cenzūros ir saugumo klausimus.

Ši įtampa ateinančiais mėnesiais gali dar padidėti, nes vidinis spaudimas abiejose šalyse verčia vyriausybes kuo labiau pabrėžti darbotvarkes. Be to, Kinijos pasitikėjimas savo ekonomine sistema augs. Amerikos ekonomika verčia B. Obamos administraciją nustatyti valiutos vertę ir liberalizuoti rinką remiantis pagrindiniais prioritetais. Su beveik 10 proc. nedarbo lygiu ir artėjančiais valdymo kadencijos vidurio rinkimais Amerikos pareigūnai supranta, kad spaudimas Kinijai padidinti savo valiutos, renminbi, vertę ir leidimas Amerikos bendrovėms gauti geresnį priėjimą prie Kinijos rinkų būtų svarbios politinės B. Obamos ir jo partijos pergalės. Kongresas ir Amerikos visuomenė laikosi nuomonės, kad Kinija trukdo augti Amerikos ekonomikai. Darbo vietų kūrimas yra ir Kinijos vyriausybės prioritetas, nes Komunistų partijos legitimumas yra didele dalimi paremtas ekonomikos augimu. Prieš metus visuotinis nuosmukis baigėsi eksporto sumažėjimu ir apie 20 mln. darbuotojų prarado darbus. Dabar eksporto industrija Kinijoje dar tik pradeda atsigauti ir nedidelė renminbi vertė yra svarbi Kinijos bendrovėms, parduodančioms prekes užsienyje.

Irano branduolinė problema yra kitas Amerikos prioritetas. Kinija neremia ekonominių sankcijų Teheranui, nepaisydama plačiai paplitusių įtarimų, kad Iranas nori kurti branduolinį ginklą. Taigi iššūkis B. Obamos administracijai yra įtikinti Kiniją neblokuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimo dėl sankcijų. Dvišaliai santykiai lieka komplikuoti.

Pagal 2010 m. vasario 19 d. „The New York Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (107)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras