Kinijos vadovybės arogancija
2010 02 25

Vakarai tikisi, kad auganti Kinijos gerovė ves link politinės liberalizacijos. Visgi didėjantis pasitikėjimas Komunistų partija reiškia, kad Kinija linkusi labiau tapti ramybės drumstėja tarptautinėje arenoje ir brutaliau kovos su disidentais.
Kinijos komunistų partija yra visagalė. Ji gali išjudinti netgi kalnus, statydama pasaulyje didžiausią hidroelektrinę Jangdzės upėje, gali nutiesti pasaulyje ilgiausią geležinkelio liniją, sukonstravusi geležinkelio liniją į Tibeto sostinę Lasą. Taip pat Komunistų partijos vadovai netgi trumpai siekė turėti savo kandidatą į Dalai Lamos įpėdinius.
Pekinas su neįprastu įsiūčiu sureagavo į paskutinį Dalai Lamos susitikimą su JAV prezidentu ir Vašingtono naują ginklų susitarimą su Taivaniu ir pagrasino atitinkamomis pasekmėmis. Tokios bendrovės kaip Boeing gali būti pašalintos iš sandorių su Kinija, o dvišalės kariuomenės pareigūnų derybos buvo atšauktos. Tarp Pekino ir Vašingtono, kuriuos daugelis jau ėmė matyti kaip naują visuotinę galybę G-2, stojo naujas ledynmetis. Tokį santykių atšalimą lėmė kelios prielaidos.
Kinijos vyriausybė ėmė vis arogantiškiau pasitikėti savimi. Kinai laiko save pasaulinės ekonominės krizės laimėtojais: 2009 m. šalies ekonomikos augimas pasiekė 9 proc., kai Rusijos nukrito 7,9 proc., Europos Sąjungos 4,2 proc. ir JAV 2,7 proc. Be to, Kinija aplenkė Vokietiją, tapusi didžiausia pasaulio eksportuotoja, ir itin padidino užsienio valiutos atsargas.
Komunistų partijos lyderiai mėgaujasi, cituodami optimistines šalies ekonomikos prognozes. Nobelio ekonomikos premijos laureatas amerikietis Robertas Fogelis teigia, kad 2040 m. Kinijos gamybos apimtys sudarys 40 proc. pasaulinės, o JAV tik 14 proc. Kai dalis JAV galvoja, kad gali sukti Kinijos kilimą link pasaulinės galios, Kinija svajoja apie Amerikos smukimo surengimą. Šiame kontekste Vakarai turi atsisveikinti su mintimi, kad Kinijos ekonomikos pažanga nuves šalį į politinę liberalizaciją ir ji taps patikima partnere tarptautinėje arenoje.
Tiek Kopenhagoje vykusiame susitikime dėl klimato kaitos, tiek JT Saugumo Taryboje, svarstant sankcijas Iranui, Kinija provokuodama drumstė ramybę.
Ekonomikos ekspertai teigia, kad Kinijos valiutos kursas yra per žemas ir tai dirbtinai mažina jos eksporto produkcijos kainas, tačiau Kinijos vadovybė nesvarsto galimybės pervertinti juanio, nacionalinės valiutos. Kartu jie ignoruoja Barako Obamos skundus dėl valiutos kursų su tuo pačiu abejingumu, kurį parodė per susitikimą Kopenhagoje, pasiuntę žemesnio rango pareigūnus derėtis su juo. Kinija mano, kad gali leisti sau taip elgtis, o Afrikoje ir Azijoje Pekino autoritarizmas vertinamas kaip sėkmingas modelis, vertas kopijavimo.
Šalies viduje Komunistų partija vis intensyviau naudoja brutalius metodus. Neseniai gerbiamas piliečių teisių kovotojas, kuris tik pasinaudojo savo teise į žodžio laisvę, buvo nuteistas kalėti 11 metų. Tokios mažumos kaip uigūrai ir tibetiečiai, siekiančios autonomijos, yra negailestingai engiamos.
Kinijos valdantieji elgiasi kaip pasaulio valdovai. Visgi Dalai Lama teigia, kad kiekvieną naktį meldžiasi dėl kinų apsišvietimo ir svajoja apie kinų vertybių, t. y. kuklumo ir proporcingumo jausmo, atgimimą.
Pagal 2010 m. vasario 23 d. Spiegel Online International informaciją parengė Kristina Puleikytė. |