Vakarai tikisi, kad auganti Kinijos gerovė ves link politinės liberalizacijos. Visgi didėjantis pasitikėjimas Komunistų partija reiškia, kad Kinija linkusi labiau tapti ramybės drumstėja tarptautinėje arenoje ir brutaliau kovos su disidentais.

Kinijos komunistų partija yra visagalė. Ji gali išjudinti netgi kalnus, statydama pasaulyje didžiausią hidroelektrinę Jangdzės upėje, gali nutiesti pasaulyje ilgiausią geležinkelio liniją, sukonstravusi geležinkelio liniją į Tibeto sostinę Lasą. Taip pat Komunistų partijos vadovai netgi trumpai siekė turėti savo kandidatą į Dalai Lamos įpėdinius.

Pekinas su neįprastu įsiūčiu sureagavo į paskutinį Dalai Lamos susitikimą su JAV prezidentu ir Vašingtono naują ginklų susitarimą su Taivaniu ir pagrasino atitinkamomis pasekmėmis. Tokios bendrovės kaip „Boeing“ gali būti pašalintos iš sandorių su Kinija, o dvišalės kariuomenės pareigūnų derybos buvo atšauktos. Tarp Pekino ir Vašingtono, kuriuos daugelis jau ėmė matyti kaip naują visuotinę galybę „G-2“, stojo naujas ledynmetis. Tokį santykių atšalimą lėmė kelios prielaidos.

Kinijos vyriausybė ėmė vis arogantiškiau pasitikėti savimi. Kinai laiko save pasaulinės ekonominės krizės laimėtojais: 2009 m. šalies ekonomikos augimas pasiekė 9 proc., kai Rusijos nukrito 7,9 proc., Europos Sąjungos – 4,2 proc. ir JAV – 2,7 proc. Be to, Kinija aplenkė Vokietiją, tapusi didžiausia pasaulio eksportuotoja, ir itin padidino užsienio valiutos atsargas.

Komunistų partijos lyderiai mėgaujasi, cituodami optimistines šalies ekonomikos prognozes. Nobelio ekonomikos premijos laureatas amerikietis Robertas Fogelis teigia, kad 2040 m. Kinijos gamybos apimtys sudarys 40 proc. pasaulinės, o JAV – tik 14 proc. Kai dalis JAV galvoja, kad gali sukti Kinijos kilimą link pasaulinės galios, Kinija svajoja apie Amerikos smukimo „surengimą“. Šiame kontekste Vakarai turi atsisveikinti su mintimi, kad Kinijos ekonomikos pažanga nuves šalį į politinę liberalizaciją ir ji taps patikima partnere tarptautinėje arenoje.

Tiek Kopenhagoje vykusiame susitikime dėl klimato kaitos, tiek JT Saugumo Taryboje, svarstant sankcijas Iranui, Kinija provokuodama drumstė ramybę.

Ekonomikos ekspertai teigia, kad Kinijos valiutos kursas yra per žemas ir tai dirbtinai mažina jos eksporto produkcijos kainas, tačiau Kinijos vadovybė nesvarsto galimybės pervertinti juanio, nacionalinės valiutos.  Kartu jie ignoruoja Barako Obamos skundus dėl valiutos kursų su tuo pačiu abejingumu, kurį parodė per susitikimą Kopenhagoje, pasiuntę žemesnio rango pareigūnus derėtis su juo. Kinija mano, kad gali leisti sau taip elgtis, o Afrikoje ir Azijoje Pekino autoritarizmas vertinamas kaip sėkmingas modelis, vertas kopijavimo.

Šalies viduje Komunistų partija vis intensyviau naudoja brutalius metodus. Neseniai gerbiamas piliečių teisių kovotojas, kuris tik pasinaudojo savo teise į žodžio laisvę, buvo nuteistas kalėti 11 metų. Tokios mažumos kaip uigūrai ir tibetiečiai, siekiančios autonomijos, yra negailestingai engiamos.

Kinijos valdantieji elgiasi kaip pasaulio valdovai. Visgi Dalai Lama teigia, kad kiekvieną naktį meldžiasi dėl kinų apsišvietimo ir svajoja apie kinų vertybių, t. y. kuklumo ir proporcingumo jausmo, atgimimą.

Pagal 2010 m. vasario 23 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.