Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Maskvos ir Berlyno politika

2010 02 26

Dauguma Europos komentatorių apibūdino Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos atsisakymą dalyvauti gegužės mėnesio Jungtinių Valstijų ir Europos viršūnių susitikime kaip paniekinimą ir ignoravimą. Tai tarsi įrodo, kad Amerika atsisako interesų Europoje, nes yra užsiėmusi tokiu bundančiu gigantu Azijoje kaip Kinija. Kiti pastebi, kad sunerimusiems kolegoms nėra reikalo nusiminti, nes tam susitikimui nėra ypatingos priežasties, ir B. Obamos administracija patvirtino tą faktą. Tačiau visgi svarbi priežastis jam yra – suformuluoti bendrą Vakarų atsakymą į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymą, kad nauja Europos saugumo sistema turėtų būti sukurta siekiant pakeisti jau egzistuojančią disfunkcinę. Be to, nemažai diskusijų turėtų būti skirta Rusijos ir Gruzijos nesantaikai. Bendras sprendimas ir Europos požiūris į Rusiją didele dalimi priklauso nuo vienos šalies – Vokietijos, todėl susitikimo vieta turėtų būti Berlynas. Vokietija palaiko ypatingus santykius su Maskva, kokių neturi Paryžius, Londonas ar Roma. Tie santykiai remiasi daugeliu dalykų.

Vienas iš jų apima ekstensyvius komercinius santykius, kurie ateityje dar labiau plėtosis. Vokietijos atveju ekonomikos augimas paremtas eksportu. Tai sukūrė socialinį kontraktą, kuris palaikė šalies stabilumą dešimtmečius. Tokia sąlyga buvo svarbesnė Vokietijos lyderiams negu Vokietijos galios įtvirtinimas užsienyje. O štai Rusijos atveju ekonominė gerovė yra svarbi tiems, kurie nori atkurti valstybės galią, kad galėtų išplėsti įtaką už Rusijos sienų. Minėtoji situacija yra kritikuojama tų, kurie siekia modernizuoti Rusiją, kad ši galėtų funkcionuoti kaip normali Europos šalis ir vieną dieną tapti tikrai demokratiška.

Vokietija priklauso nuo Rusijos dėl 46 proc. gamtinių dujų ir 36 proc. naftos importo. Dabartinė ekonominė krizė gali reikšti, kad Kinija greitai pakeis Vokietiją kaip pasaulio eksporto lyderę, o tai gali priversti Berlyną daugiau tikėtis iš besiplečiančių ekonominių galimybių Maskvoje. Rusija daug uždirba parduodama angliavandenilį, bet remiasi ekonominiais pervedimais iš Vokietijos, padedančiais modernizuoti ir diversifikuoti Rusijos ekonomiką. Praeitą liepą Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiko su D. Medvedevu aptarti ekonominių santykių, o susitikimas baigėsi Vokietijos kreditu Rusijai, padėsiančiu įsigyti vokiečių prekių ir pramoninės įrangos.

Šiais metais projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“), Vokietijos ir Rusijos bendras sumanymas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, eina į pabaigą, nors Baltijos šalys ir Lenkija griežtai jį kritikuoja dėl pavojaus aplinkai ir jų energetiniam saugumui. Tokius nusiskundimus Vokietija ignoruoja laikydama, kad lenkai ir Baltijos šalys vis dar gyvena Šaltojo karo nesantaikoje, kuri trukdo plėtoti harmoningus santykius su Rusija. Tokia politika pasitarnauja trinčiai tarp Rytų ir Vakarų.

Pagal 2010 m. vasario 24 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (107)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras