Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Istorijos pabaiga

2010 03 02

Buvusios komunistinės Rytų Europos valstybės stengiasi palikti savo praeitį už nugaros. Kyla klausimas, kur tos nelaisvėje buvusios šalys be jos atsidurtų. Regionas tarp Baltijos ir Juodosios jūros yra taip formuojamas istorijos, kad iš pirmo žvilgsnio iškeltas klausimas atrodo absurdiškas. Trianonas, Jalta, Molotovas ir Ribentropas, Miunchenas – neišvengiami niūrūs praeities išdavysčių ir žiaurumų aidai. Per paskutinius 20 metų regiono šalys buvo įtrauktos į tai, ką galima pavadinti „terapijos istoriografija“, kai buvo griaunamos senos komunistų propaganda paremtos istorijos versijos, o jų vietoje rašomos naujos. Tai buvo įkvepiantis, netvarkingas ir kartais nerimą keliantis procesas. Pavyzdžiui, estams ir latviams tai reiškė galimybę pagerbti tuos (herojus ir aukas, bet ne piktadarius), kurie kovojo su tuo metu grėsusia sovietų okupacija 1944–1945 metais. Išorės stebėtojai tuos žmones suvokia kaip nacių bendradarbius, vilkinčius SS uniformas, įkūnijančius tariamą karo blogį ir tarnaujančius karo nusikaltėliams. Kontekstas ir palyginimai tampa nesvarbūs, nors daugiau rusų negu baltų kovojo Hitlerio pusėje.

Slovakai ir kroatai nori pertvarkyti savo karo meto respublikas, nacių marionetes valstybes vienu požiūriu ir atimtą nacionalinio atsigavimo jausmą kitu. Vokiečiai ir žydai, atrodo, išvalyti iš regiono, tarsi iškilo iš šešėlių ir iš užsienio su savo nelaimingais prisiminimais apie tariamą komunistų ir etnonacionalistų istorijos versijų teisingumą. Tabu peržiūrėjimas yra save ribojantis procesas, nes po kiek laiko jis išsenka. Ir istoriniai tyrimai neišvengiamai įklimpsta kompleksiškume. Komunistų istorijos versija galėjo būti melas, bet Vakarų versija taip pat turi spragų. Jeigu jums patinka svarios istorinės monografijos, galite lyginti Miuncheno susitarimą (kai D. Britanija ir Prancūzija išdavė Čekoslovakiją) ir Molotovo ir Ribentropo paktą (kai Hitleris ir Stalinas padalijo Europą). Daugumai žmonių pakanka, kad pastarasis susitarimas jau nėra nei paslaptis, nei aukštinamas dalykas.

Laimingesnėje žemyno pusėje istorija yra tarsi trumpesnė. Dabar Vidurio ir Rytų Europa bando prisijungti prie abejingų istorijai klubo. Istoriniai ginčai tampa išimtimi, o ne taisykle. Lenkija yra svarbus pavyzdys. Pastaraisiais metais ji sėkmingai susitaikė su Ukraina, Čekija, Vokietija ir, nors ribotai, su Rusija. Paveikslą gadina paūmėjusi Baltarusija ir nesutarimai su Lietuva dėl pavardžių rašymo. Tai atspindi pasikeitimą. Kai Vakarų Europa svyruoja, nesąžiningas elgesys su Rytų Europa yra nebepriimtinas. Pokyčiai sklando ore. Galia pasiekiama daugeliui. Tuo istorija ir įdomi.

Pagal 2010 m. vasario 25 d. „The Economist“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (107)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras