Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Europietiškos diplomatijos signalai

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 07 12

http://www.globalchoices.co.uk/Images/labas.jpgPraėjusią savaitę Lietuvą pasiekė dvi žinios, kurios kažkuo priminė nušalinto Prezidento Rolando Pakso skandalo metu daugelio politikų eskaluotą tarptautinę šalies izoliaciją. Tiesa, šįkart nebuvo atsisakyta kur nors priimti mūsų atstovus, bet savo vizitus į Lietuvą atšaukė ir laikinai arba neribotai atidėjo už Europos Sąjungos (ES) finansinę politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) komisaras Žoakinas Almunija bei pačios EK vadovas Žozė Manuelis Barozas.

Tiesa, dėl finansų komisaro neatvykimo pateisinimo buvo pasitelkta pakankamai diplomatiška formuluotė, teigianti, jog „preliminariai Europos Komisijos nario vizitas buvo planuojamas liepos viduryje. Tačiau, pasitaręs su tuomet laikinai einančiu ministro pirmininko pareigas Zigmantu Balčyčiu, Ž .Almunija nusprendė atidėti vizitą rudeniui“. Tuo tarpu dėl EK vadovo vizito į Lietuvą perspektyvų tvyro visiška nežinia.

Atsižvelgiant į visas europines Lietuvos nesėkmes, ištikusias po įstojimo į ES bei lyg ir besisprendžiančią vidaus politikos krizę, sunku būtų patikėti, kad tokie aukštų EK pareigūnų gestai tėra tik paprastas nepalankių aplinkybių susiklostymas. Kita vertus, dabar, kuomet LSDP bei naujojo premjero Gedimino Kirkilo rėmėjai yra susirūpinę vyriausybinių postų dalyba, sunku būtų tikėtis, jog kas nors iš aukštų pozicijos politikų, ypatingai tų, kurie buvo atsakingi už ES reikalus, atvirai prisiimtų atsakomybę bei aiškiai įvardintų tokių neigiamų EK signalų priežastis.

Reikia konstatuoti, jog lietuviškų ambicijų ES atžvilgiu bei europinės realybės skirtumai ėmė ryškėti anaiptol ne pastaruoju metu. Šiuo atveju Lietuvai, ko gero, neblogai tiktų ES dažnai taikomas „dviejų greičių“ apibūdinimas. Tik mūsų atveju reikėtų kalbėti apie vieną greitį iki 2004 m. gegužės 1 d. ir kitą – po šios datos, kuomet visas dėmesys buvo sutelktas tik į formaliąją narystės Sąjungoje pusę.

Galima prisiminti pagrindinius ir tikrai ne pačius geriausius Lietuvos elgsenos ES pavyzdžius, kurie, ko gero, kaupdamiesi pagaliau ir sudarė tą kritinę argumentų masę, lėmusią svarbių vizitų atidėjimą ribotam arba neribotam laikui. Visų pirma, žinoma, galima paminėti pompastišką ir skubotą Sutarties dėl konstitucijos Europai ratifikavimą Seime, siekiant ES pirmūnų statuso. Ko gero, nereikia priminti, jog po referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje, toks mūsų skubėjimas Briuselyje atrodė kiek komiškai. O vėliau jau sekė rimtesni ginčai dėl Lietuvos atitikimo visai eilei ES keliamų standartų. Pavyzdžiui, praėjusių metų rudenį Vilniuje viešėjusi EK komisarė Dalia Grybauskaitė aiškiai nurodė, jog Komisija turi tvirta poziciją dėl nepakankamai efektyvaus ES paramos įsisavinimo Lietuvoje, dėl ko mūsų šalis gali turėti (ir, kaip parodė vėlesni įvykiai, turėjo) sunkumų derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos. Kaip tuomet buvo sureaguota į šias D. Grybauskaitės pastabas? Tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas tik atsainiai mestelėjo, jog „pas mus viskas įsisavinama laiku“ ir nurodė tai patvirtinti atskiriems jo kabineto ministrams. Tiesa, tokios ramybės jau nebeliko praėjusių metų gruodžio mėn., kai ES pirmininkavusi Didžioji Britanija, tikėtina, remdamasi ir EK pozicija, pasiūlė net 10 proc. mažinti išmokas 7-ioms iš 10-ies naujų ES narių per ateinančius šešerius metus. Minėtųjų šalių tarpe, be abejo, buvo ir Lietuva.

Tačiau, ko gero, tai buvo tik savotiška įžanga į visus vėlesnius ginčus dėl Lietuvos noro įsivesti eurą, kurių dinamika bei atskirų Lietuvos pareigūnų tonas, tikėtina, tapo lemiamais Ž. Almunijos bei Ž. M. Barozo vizitų atidėjimo/atšaukimo motyvais. Šiuo atveju „blizgėjo“ ne tik jau buvęs premjeras, skaičiavęs skaičius „po kablelio“, bet ir finansų ministras bei net Prezidentas Valdas Adamkus, ganėtinai atvirai kritikavę EK naudojamą infliacijos skaičiavimo metodiką. Šiuo atveju rezultato, ko gero, taip pat priminti nereikia – Lietuvos perspektyva įstoti į euro zoną nusikėlė tiksliai nenusakomam laikui, o pavėluoti bandymai vėl plėtoti šį klausimą ES Viršūnių Tarybos susitikime buvo sutikti abejinga reakcija.

Nereikia pamiršti ir to, kad EK galėjo smarkiai atsižvelgti ir į pakankamai ilgą laiką Lietuvoje tvyrojusį tarpuvaldį. Pastarojo metu, kaip ir dabar, yra akivaizdu, kad šalies politinė dienotvarkė yra perpildyta valdžios bei postų dalybų klausimais, kurių tarpe ES reikalams lieka tik formali vieta. Ko gero, tai yra dar vienas aspektas, kurį diplomatiškai, bet tuo pat metu ir labai griežtai Lietuvos politikams norėjo parodyti Ž. Almunija bei Ž. M. Barozas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras