Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kodėl Rusija neprisideda prie NATO karinės kampanijos Afganistane (14)

Komentarai:

Kiesza, 2010 03 11 16:10
Rusai galetu nuvaziuot i afganus ir is ten isvyt amrikiecius !

karys, 2010 03 10 14:57
rusams geda savo pasenusia technika ir karius su sportbaciais siust i tarptautine misija nes ten juos isjuoks, issitycios, be to sunku kariaut vienoj pusej su tais kuriais kariauji kitoje :)

2 Arnas skelbimas, 2010 03 08 10:36
Kam kazkam is Lietuvos ten vaziuoti? Lietuviai tai jau nuostabiai moka:)))

Arnas, 2010 03 06 16:21
Skelbimas:
KGB vasaros stovykla Rusijoje. Bus norinčių? Plaus smegenis, mokins kaip kitus menkinti, kaip sunaikinti priešininką, paskleidus apie jį blogą informaciją, kaip sumenkinti savo oponentą, teigiant, kad jis invalidas, nesveikas. Kas nori...el. paštas yra ( fsb@fsb.ru ). Sakykite, kad ieškote Putino...jie žinos apie ką jūs...

Alas autoriui, 2010 03 04 10:05
Rusai pakankamai bendradarbiauja Afganistane su NATO kariniais klausimais. Padeda savo aviacija kroviniu gabenime paciame Afganistane. Rusu teikiama pagalba kogero svaresne uz tokios Lietuvos simbolini dalyvavima operacijoje Afganistane.
Bet kiek suprantu, JAV spaudzia visus didinti kareiviu skaiciu, del to paties bando pajungti ir Rusija. Bet kas is to Rusijai? Kur rusu interesas? Nusiunciant patrnku mesos? Kai viska sprendzia ir politika nustato JAV?

Autorius alasui, 2010 03 04 09:58
Pries pora metu toks klausimas gal ir nebutu keliamas. Visgi pastaruoju metu tiek Rusija, tiek NATO deklaruoja, kad ju santykiai nors ir letai, bet syla, kartu imamasi bendru priemoniu sprendziant ivairius tarptautinio saugumo klausimus ir pan.
Afganistanas yra vienas is tokiu klausimu. Straipsnyje minima, kad sprendziant ji Rusijos ir NATO strateginiai interesai issiskiria. Tad, nors NATO to ir praso, Rusija atsisako aktyviai prisideti. Siuo pagrindu klausimas ir yra keliamas:)

maciau is labi arti, 2010 03 04 00:19
ne visi talibai sedi kalnu urvuose,pasakyk nuo ko linkejima tai perduosiu ne vienam.

GRU tam kazkokiam, 2010 03 03 19:42
o tu apskritai nors viena Taliba matei???????????? jei pamatysi tai perduok linkejimus...

pasekejui, 2010 03 03 19:29
nemaciau nei vieno talibo,su M-16 visi su AK -47,cia turbut jav pirko is rusu ir talibam veze o rusai buvo laimingi ir pardavinejo savo AK savo kariams saudyti ,ir beje paimk bet kuri konflikta ar kara,vietnama ir panasiai.

GRU pasekejas, 2010 03 03 19:08
Ner ten ko lysti, tegu amerikieciai galvas deda "AFGANE", patys talibams padejo pries rusus kariauti, ginklus tieke jiems, dbr is tu paciu automatu pacius amerikiecius saudo - argi ne paradoksas. Ir siaip as turiu dideliu abejoniu kaip si kara Nato gali is vis laimeti. Nes ji karaiuja ne vien su talibais - o su visu mususlmonu pasauliu - slapta Talibana juk remia Iranas, Sirija, Pakistanas, Saudo Arabija ir t.t. Talibai gali karaiauti amzinai, tik pinigu kad butu, o apie Nato to nepasakysi, nepasitenkinimas vakaruose vis dideja. Tik vat kas bus jei Nato gaus i kaili (ne duok Dieve aisku), kas srebs visa "Mesla" tada, amerikonai juk uz Atlanto pabegs....

cercilis alui, 2010 03 03 17:10
Nes NATO pasiūlė Rusijai prisidėti Afganistane

Arnas, 2010 03 03 12:12
Afganistanas, anot JAV, yra atsakingas už JAV užpuolimą, taigi, kieno karas, tas tegu ir tvarkosi.

Alas autoriui, 2010 03 03 10:31
O kodel Rusija turi prisideti prie NATO karines kompanijos Afganistane? Kodel tai keliamas klausimas?

atsakymas paprastas, 2010 03 03 09:27
Todel kad rusai jau buvo i "skura" gave ir nenori tai pakartoti dar karta.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras