Ateinantį savaitgalį, liepos 15-17 dienomis, Sankt Peterburge įvyks Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimas. Maskvai šis renginys vis dar kelia nemažą nerimą. Vakarų politikai neseniai uždavinėjo klausimą, ar ekonomiškai pajėgių šalių lyderiams būtina vykti į šį forumą, jei Rusija tolsta nuo visuotinai pripažintų demokratijos normų. Jeigu jų vadovai ir atvyks į Rusijos miestą prie Nevos (dėl to ginčai per pastarąsias savaites atslūgo), tai Kremliui reikia griežtai pareikšti, kad jis pažeidinėja savo piliečių teises, taip pat energetikos išteklius naudoja kaip politinio spaudimo priemonę buvusios Sovietų Sąjungos respublikoms ir Europai.

Maskvai reikia naujo impulso

Dėl to ypač griežtai perspėjo Vašingtonas. Antai, kai Amerikos prezidentas G. W. Bushas lankėsi Vienoje ir vedė derybas su ES šalimis, o paskui vyko į Vengriją, keturi JAV įstatymų leidėjai – du senatoriai ir du Atstovų rūmų nariai – paskelbė kreipimąsi į prezidentą ir į kitų šešių didžiųjų šalių lyderius, kuriame išreiškė „susirūpinimą“ dėl Rusijos atsitraukimo nuo bendrų šio elitinio klubo principų ir paragino imtis priemonių.

Nors Amerikos politikai supranta, kad viršūnių susitikimas vis tiek įvyks ir Rusija jame pirmininkaus, jie kviečia kritiškai įvertinti Maskvos veiksmus ir „surengti alternatyvų septynių lyderių susitikimą prieš arba po Sankt Peterburgo forumo“. Tačiau, atrodo, pritariančių šiai nedraugiškai Rusijos atžvilgiu akcijai nebuvo, bet, kaip pranešė „The New York Times“, antradienį ir trečiadienį Maskvoje vis dėlto vyko opozicijos surengta konferencija „Kitokia Rusija“, kurioje dokumentais užfiksuota reali situacija Rusijoje: nacionalinės krizės grėsmė, energijos resursų „kortos“ naudojimas politiniais tikslais, Vakarų vertybių plėtra Rusijos demokratijoje ir kt.

Rusijos šachmatų didmeistris ir Piliečių kongreso vadovas Garis Kasparovas perspėja, kad Vakarų delegacijų tylėjimas niekaip nesiderina su noru sutvirtinti Rusijos demokratijos pagrindus ir primena griežtą R. Reigano poziciją Sovietų Sąjungos atžvilgiu, kuri tuomet davė impulsą „perestroikai“ šioje imperijoje. „Turėdami reikalų su Rusija, prašau nepainioti, kas naudinga Putino režimui ir kas gerai rusų liaudžiai“, – perspėja G. Kasparovas.

Vakarai nedrąsūs...

Nepaisant visų perspėjimų, JAV valstybės departamento atstovas vis dėlto patvirtino, kad administracija „ruošiasi susitikimui pirmininkaujant Rusijai“. Tiek prezidentas G. W. Bushas, tiek valstybės sekretorė Condoleezza Rice tvirtina, kad požiūris į Rusiją turi remtis „bendradarbiavimu, o ne izoliacija“. Anksčiau šį postą užėmusi Madeleine Albright mananti, kad Sankt Peterburge būtina svarstyti demokratijos Rusijoje problemas. Pagyrusi, kad V. Putinas šioje srityje, ypač ekonominėje, padarė didžiulę pažangą lyginant su Borisu Jelcinu, M. Albright patvirtino, kad Maskva teisingai kritikuojama už teisių pažeidimus ir spaudos apribojimus.

Londono „The Times“ rašo, kad JAV kongreso narių pastangos sulaikyti G. W. Bushą nuo dalyvavimo viršūnių susitikime žlugo, kaip nepavyko ir bandymas neleisti Rusijai pirmininkauti G8 klubui. Didžiojo aštuoneto valstybėse beveik negirdomis buvo praleistos viceprezidento Dicko Chaney išsakytos pastabos Vilniuje gegužės mėnesį Maskvos adresu apie jos dujų ir naftos naudojimą politiniams interesams ir raginimas sustabdyti Rusijos narystę klube. Dabar niekas net nekalba, kad ją būtina pašalinti iš Didžiojo aštuoneto.

Dėl Rusijos aukojama Ukraina?

Amerikos prezidentas G. W. Bushas, lankęsis Vienoje ir Budapešte, tarsi patvirtino Europos sienų plėtrą į Rytus, tačiau jis žengė kitą Maskvai labai palankų žingsnį – atsisakė vykti į Ukrainą.

Aukštas Rusijos pareigūnas ta proga priminė metų pradžioje vykusį dujų skandalą ir grasinančiai pareiškė: „Dabar vasara, bet Kijevui reikia pasirūpinti pilnomis savo talpyklomis, juk žiema anksčiau ar vėliau ateis“... Niekas negali pasakyti, kiek Maskva dar pakels dujų kainas Kijevui, tokiu būdu dar labiau komplikuodama silpną Ukrainos ekonomiką. JAV prezidentas, skubotai atsisakęs vykti į Kijevą, kuris tik ką suskubo suformuoti valdančiąją koaliciją, bet dar neturi nuolatinės vyriausybės, tarsi pritaria V. Putino spaudimui buvusiai slaviškai sesei Sovietų Sąjungoje. Vadinasi, tęsia mintį laikraštis „The Wall Street Journal“, negali būti ir kalbos, kad viršūnių susitikime Sankt Peterburge, kur daug bus šnekama apie energetikos problemas, Vašingtonas negailestingai kritikuos Maskvą. Beje, G. W. Bushas į miestą prie Nevos atvyksta būsimo susitikimo išvakarėse gerokai anksčiau negu kiti lyderiai. Būtent į šį neformalų susitikimą V. Putinas deda visas viltis...

Londono laikraštis „Financial Times“ juokais ar rimtai piešia dar ir tokį forumo scenarijų: Amerikos prezidentas gali boikotuoti viršūnių susitikimo proga rengiamą banketą, o ES lyderiai pakils iš už stalo prieš paduodant desertą. Vakarų apžvalgininkai ironizuoja, kad tai būtų nerimtas pasaulio galingųjų žaidimas „vaikiškoje smėlio dėžėje“.

V. Putinas gerina savo įvaizdį

Rusijos prezidentas G8 susitikimui taip pat ruošiasi.

Štai praėjusios savaitės nuotykis Kremliaus kieme.

Penkiametis iš Kolomnos Nikita Konkinas, atvykęs su tėvais pasižiūrėti Maskvos Kremliaus, čia sutiko bevaikštinėjantį patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Užsimezgė malonus pokalbis, bet staiga prezidentas pasilenkęs pakėlė berniuko marškinėlius ir... pabučiavo jį į pilvą. Paskui šalies vadovas internetinėje spaudos konferencijoje šiek tiek sutrikęs pasakys, kad jam vaiką „norėjosi paniurkyti kaip mažą kačiuką, ir nieko daugiau“.

Štai tas „daugiau“ ir kankina įvairaus tipo ekspertus, įvaizdžio specialistus, politologus. Berlyne leidžiamas laikraštis „Tagessspiegel“ stebisi, kad V. Putinas, kuris visada užsisegęs visas sagas (t.y. santūrus, griežtas), davė valią jausmams ir emocijoms. Psichoanalitikai pabrėžia, kad tas sekundes dominavo prezidento kaip tėvo jausmai. Tai normali emocinė reakcija žmogaus, pavargusio nuo pirmojo valstybės asmens pareigų ir jaučiančio paprasto žmogiško bendravimo trūkumą.

Bet ne tik tai. Vakarų spauda mano, kad V. Putinas visokiais būdais stengiasi pagerinti savo įvaizdį prieš šios savaitės pabaigoje Sankt Peterburge įvyksiantį Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimą. Savo asmeniniu pavyzdžiu jis kelia šalies reputaciją, kuri apgadinta dėl demokratijos stokos ir imperinės užsienio politikos.

Prieš tai V. Putinas šiaip jau ujamus žmogaus teisių gynėjus pavadino „bendraminčiais“, pasaulio dvasininkams jis įrodinėjo, kaip gerai žino Šventąjį Raštą. Prezidento patarėjai sako, kad dabar nedaug kas priklauso nuo realios situacijos Rusijoje – svarbiausia, kaip ją suvoki ir pateiki. Tai vieno aktoriaus spektaklis Vakarams, kurio esmę ne kartą nusakė pats Rusijos vadovas: „Mes daugiau negalime leisti, kad mums spaudytų ant batų“...

Neabejotina V. Putino pergalė prieš Didžiojo aštuoneto forumą – čečėnų kovotojų vado Šamilio Basajevo žūtis, kurią Vakarų pasaulis irgi įvertino palankiai. Čečėnijos separatistų lyderis Šamilis Basajevas, apie kurio sunaikinimą pirmadienį paskelbė Rusijos valdžia, „nusipelnė“ tokio likimo, pareiškė JAV prezidentas G. W. Bushas. „Jeigu jis yra tas, kuris įsakė žudyti vaikus Beslane, jis to nusipelnė“, – sakė G. W. Bushas. Pasak jo, JAV administracijos atstovai kol kas renka informaciją, kuri galėtų patvirtinti, ar iš tikrųjų Š. Basajevas nukautas. Tuo tarpu V. Putinas paskelbė, kad dabar konfliktas Čečėnijoje jau tikrai baigtas.

***

Ką gi, Vakarai duoda vis daugiau ženklų Maskvai, kad jie teikia pirmenybę draugiškiems santykiams su Rusija, atmesdami įvairias „smulkmenas“ ir netgi tai, kad V. Putinas savaip įgyvendina globalines demokratijos nuostatas. Gal toks požiūris ir gera išeitis tiek Rusijai, tiek Europai, tiek artimiausiems Rusijos kaimynams.

Kita vertus, Lietuva patyrusi, kad Vakarų abejingumas Rusijoje vykstantiems procesams arba demokratijos pažeidimų toleravimas tarsi padrąsina Maskva vykdyti itin agresyvią užsienio politiką. Atrodo, istorijos patyrimas yra vertingesnis negu vieno karšto savaitgalio politinės aspiracijos...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.