Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Naujoji Rusijos karinė doktrina (25)

Komentarai:

Ядерное оружие, 2010 04 13 00:47
Вооружённые Силы Российской Федерации (ВС России) — военная организация Российской Федерации, предназначенная для обороны российского государства, защиты свободы и независимости России, одно из важнейших орудий политической власти. Верховный главнокомандующий вооружёнными силами — президент России.

В состав ВС России входят сухопутные войска, военно-воздушные силы, военно-морской флот, а также такие отдельные рода войск как космические и воздушно-десантные войска и РВСН; центральные органы военного управления, объединения, соединения, воинские части и организации, которые входят в виды и рода войск Вооружённых Сил Российской Федерации, в Тыл Вооружённых Сил Российской Федерации и в войска, не входящие в виды и рода войск Вооружённых Сил Российской Федерации; насчитывают около миллиона человек личного состава, отличаются наличием крупного арсенала ядерного оружия и хорошо развитой системой средств его доставки к целям. Верховным Главнокомандующим Вооружёнными Силами Российской Федерации является Президент Российской Федерации (ч. 1 ст. 87 Конституции России).

В случае агрессии против Российской Федерации или непосредственной угрозы агрессии он вводит на территории Российской Федерации или в отдельных её местностях военное положение, с целью создания условий для её отражения или предотвращения, с незамедлительным сообщением об этом Совету Федерации и Государственной Думе для утверждения соответствующего указа (режим военного положения определяется федеральным конституционным законом от 30 января 2002 года № 1-ФКЗ «О военном положении»[1]). Для решения вопроса о возможности использования Вооруженных Сил Российской Федерации за пределами территории Российской Федерации необходимо соответствующее постановление Совета Федерации.

Президент России также формирует и возглавляет Совет Безопасности Российской Федерации (п. «ж» ст. 83 Конституции); утверждает военную доктрину Российской Федерации[2] (п. «з» ст. 83); назначает и освобождает высшее командование Вооруженных Сил Российской Федерации (п. «л» ст. 83).

Непосредственное руководство Вооружёнными Силами Российской Федерации (кроме войск гражданской обороны, пограничных и внутренних войск) осуществляет Министерство обороны России. Виды Вооружённых сил; Сухопутные войска
Военные округа: Московский военный округ Ленинградский военный округ Приволжско-Уральский военный округ Северо-Кавказский военный округ Сибирский военный округ Дальневосточный военный округ Также на карте отмечен Калининградский особый район

Сухопутные войска организационно состоят из мотострелковых войск, танковых войск, ракетных войск и артиллерии, войск ПВО, специальных войск (разведывательных, связи, радиоэлектронной борьбы (РЭБ), инженерных, радиационной, химической и биологической защиты (РХБЗ), технического обеспечения, охраны тыла, частей и организаций тыла).

Главнокомандующий Сухопутными войсками — генерал армии Постников Александр Николаевич (с января 2010 г.) Сухопутные войска делятся по территориальному принципу на шесть военных округов:

* Московский военный округ (МВО) ([4],[5], [6])
* Ленинградский военный округ (ЛенВО) ([7])
* Северо-Кавказский военный округ (СКВО)
* Приволжско-Уральский военный округ (ПУрВО)
* Сибирский военный округ (СибВО)
* Дальневосточный военный округ (ДВО)
Военно-воздушные силы
Сверхзвуковой всепогодный истребитель-перехватчик 4-го поколения МиГ-31

Военно-воздушные силы организационно состоят из авиации (бомбардировочной, штурмовой, истребительной, авиации ПВО, разведывательной, транспортной и специальной), зенитно-ракетных войск, радиотехнических войск, специальных войск, частей и учреждений тыла.

Главнокомандующий Военно-воздушными силами — генерал-полковник Зелин Александр Николаевич (с 2007 г.).
[править] Военно-морской флот

Военно-морской флот организационно состоит из родов сил: подводных, надводных, морской авиации, морской пехоты и береговых войск, частей специальных войск и тыла.
Тяжёлый авианесущий крейсер «Адмирал флота Советского Союза Кузнецов»

Главнокомандующий: адмирал Высоцкий Владимир Сергеевич (с 2007 г.)

Военно-морской флот по территориальному признаку делится на четыре флота и одну флотилию:

* Балтийский флот
* Северный флот
* Тихоокеанский флот
* Черноморский флот
* Каспийская флотилия

Самостоятельные рода войск
[править] Космические войска

Космические войска включают

* объединение ракетно-космической обороны
* Государственные испытательные космодромы «Байконур», «Плесецк», «Свободный»
* Главный испытательный центр испытаний и управления космическими средствами имени Г. С. Титова
* управление по вводу средств РКО
* военно-учебные заведения и части обеспечения (Основное учебное заведение - Военно-космическая академия имени А. Ф. Можайского)

Командующий — генерал-майор Остапенко Олег Николаевич (с 2008 г.) Ракетные войска стратегического назначения

Ракетные войска стратегического назначения включают:

* три ракетные армии (штабы в городах Владимир, Оренбург, Омск)
* Государственный центральный межвидовой полигон
* 10-й Испытательный полигон (в Казахстане)
* 4-й Центральный научно-исследовательский институт (г. Юбилейный Московской обл.)
* учебные заведения (Военная академия имени Петра Великого в Москве, военные институты в городах Серпухов, Ростов-на-Дону, Ставрополь)
* арсеналы и центральные ремонтные заводы, базы хранения вооружения и военной техники

Командующий — генерал-лейтенант Андрей Анатольевич Швайченко (с 2009 г.)

Командующий 27 (Владимирской) Ракетной армией — гвардии генерал-майор Анциферов Владимир Васильевич Командующий 33 (Омской) Ракетной армией — генерал-лейтенант Геннадий Николаевич Привалов Воздушно-десантные войска

Командующий — генерал-лейтенант Шаманов Владимир Анатольевич с 2009 года .

В составе ВДВ имеется 4 дивизии: 7-я (Новороссийск), 76-я (Псков), 98-я (Иваново), 106-я (Тула), Учебный центр (Омск), Высшее Рязанское училище, 38-й полк связи, 45-й развед.полк, 31-я бригада (Ульяновск). Кроме того в военных округах (в подчинении округа или армии) имеются воздушно-десантные (или десантно-штурмовые) бригады, которые не относятся к ВДВ. Тыл Вооруженных Сил

Начальник Тыла Вооруженных Сил Российской Федерации — заместитель Министра обороны Российской Федерации — генерал-полковник Булгаков Дмитрий Витальевич (со 2 декабря 2008 г.).

* Главное управление торговли.
* Центральное управление военных сообщений.
* Центральное продовольственное управление.
* Центральное вещевое управление.
* Центральное управление ракетного топлива и горючего.
* Центральное автомобильно-дорожное управление Министерства обороны Российской Федерации (ЦАДУ МО РФ).
* Управление сельского хозяйства.
* Управление начальника Экологической безопасности ВС РФ.
* Служба пожарно-спасательной и местной обороны ВС РФ.

Служба расквартирования и обустройства

Начальник — генерал-полковник Владимир Филиппов (с 4 мая 2008 г.) Железнодорожные войска

Командующий — генерал-лейтенант Климец Сергей Владимирович (с 1 марта 2008 года) Главное военно-медицинское управление[8]

Начальник — генерал-лейтенант медицинской службы Белевитин Александр Борисович" Федеральное агентство специального строительства (Спецстрой России)

Директор — генерал армии Аброськин Николай Павлович (с 8 апреля 2004 г., с марта 1999 г. — начальник Федеральной службы специального строительства) Стратегические ядерные силы Российской Федерации; В составе Ракетных войск стратегического назначения находится 385 ракетных комплексов, способных нести 1357 ядерных боезарядов. В настоящее время на вооружении РВСН находятся 68 тяжёлых ракет Р-36МУТТХ и Р-36М2 (SS-18, Satan), 72 ракеты УР-100Н УТТХ (SS-19), 180 подвижных грунтовых комплекса РТ-2ПМ «Тополь» (SS-25), 50 комплексов РТ-2ПМ2 «Тополь-М» шахтного базирования (SS-27) и 15 мобильных комплексов РТ-2ПМ2 «Тополь-М» (SS-27). В боевом составе Военно-Морского Флота находится 13 стратегических ракетоносцев. Баллистические ракеты, которыми оснащены ракетоносцы, способны нести 612 ядерных боезарядов. В состав стратегической авиации входит 77 тяжёлых бомбардировщиков, которые способны нести до 856 крылатых ракет большой дальности.[4] Российские стратегические МБР наземного базирования в составе РВСН развёрнуты на 19 ракетных базах. Российские стратегические ПЛАРБ с БРПЛ действуют в составах Северного и Тихоокеанского флотов ВМФ с пяти военно-морских баз — баз ПЛАРБ. Стратегические бомбардировщики дальней авиации России базируются на трёх авиабазах. Россия также располагает внушительным оперативно-боевым арсеналом тактического/оперативно-тактического ядерного оружия в составе до 4000 ед. ядерного оружия (боеголовок и др.), в том числе: до 1100 ЗУР ПВО (ПУ ЗРК); до 1000 КР/УР класса «воздух-поверхность», а также арсеналом тактических ракет малой дальности и ядерных бомб. ВМФ России располагает, по этим оценкам, до 1200 военно-морских ядерных боеголовок на снаряжении КРМБ кораблей и подводных лодок, а также противолодочного вооружения.

abad, 2010 03 17 22:47
Nesu fasistas :D kompiuteriniu zaidimu zinok isvis nezaidziu :D Istorijoje didziausiai gabala atsigriebe - ne rusai tik jie iki sendien isliko didziausi . Sakasvilis ne apie rusus galvojo o apie vidaus problemas - kurias nutare savaip ispresti .Apie Gruzija tai kariniu atzvilgiu rusai ten truputele apsisiko . Visus karus Rusija laimejo - vakaruose , jei moki rusijos istorija turetum zinoti , kad jiems rytuose nelabai sekesi . Vakaruose karus laimeti padejo - truputele gamta ir viena ju paciu nacionalis gerimas - degtine (karolis 12 ) . Saltis , dideles plotybes , infrastrukturos nebuvimas , gamtos isdaigos , atsilikusi pramone net - padejo laimeti . Bet rytai , sibirine dalis kitas reikalas . Paziurek i sibiro gyventoju tautine sudeti , susiekima , gamtinius isteklius , sutraukta energetikos sistema . Rusija grazi salis , su piukai tauta - bet turinti toki mazyti fenomena - tai savo istorija kuria tu taip grazai isreiskai turi kita medalio puse - nei viena vastybe neisgyveno tiek suirutes , perversmu , pilietiniu karu , sukilimu bei susiskaldymu . Nebereikalo sakoma kad ji isvidaus braskanti imperija - turinti ir dar viena dalyka - Pagrindiniai susikaldymai ir pucai , sukilimai , revoliucijos prasidedavo rytu pagalba .

GRU, 2010 03 17 19:20
Siulau maziau zaiti zaidimus per kompiuteri:) Girdejau smegenis blogai viekia... Ir siaip mastote kaip fasistas. Jie taip irgi galvojo, rusai sio, rusai ano, to negali, ano negali... Sukasvilis irgi taip galvojo... Bet kad ir kiek kas sukautu rusai atsigrieve didziausia gabala zemes sioje planetoje:)

Lodorius, 2010 03 17 17:00
Na vargu ar rusai neturi plano kaip veikti karo su Kinija metu. Juk jei viesai paviesinama karine doktrina, tai nereiskia jog neturima ir kitu, slaptu doktrinu.
O kas del Sibiro, tai sutinku,kad rusai neturi infrastrukturos greitai perkelti armija i rytus. Taciau sios infrastrukturos trukumas trugdys ir Kinijai. Juk ten milziniski neagyvendinti plotai, beveik nera keliu. Todel kinai taip pat negales "blitzkrieginti".



to Gru, 2010 03 17 16:14
As nesakau kad brodoline bomba yra nereiksmingas ginklas ir nieko nereiskiantis. Tai siaubingas ginklas jai ji panaudoji . Bet pirma reikia ji panaudoti :D Man tesiog susidare vaizdas kad ponas isivaizduoja siuolaikini kara - laidimas bombikiu i viena puse ir i kita be naudos :D Pirma reikia isidemeti kad atomines bombos ir kitos turi pasiekti savo taikinius o tada jau ir gaunamas rezultatas . Bet jos turi pasiekti savo tiksla - kas sendien ne taip lengva kaip 1945 metais ar kad saltojo karo pradzioje . Laikomasi nuomones kad jei atomos sprogs ore jau virs puolamos salies teritorija - tai jau yra milziniskas laimejimas - o labai didele tikimybe kas rusu atomines ar kinu atomines sprogs net nepasiekusios tu saliu teritorijos ore ju paciu teritorijoje arba pasienyje . Branduoline bomba galinga jei kaip ir kekvienas ginklas kai pasieke savo tiksla .Turetum zinoti ir tai kad didzioji dalis lesu skiriama ginybai . Del jegu permetimo - cia ir didziausai Rusijos beda - jos arminija svelnai sakant ne mobili - kas sendien tokioms valstybems susimus reiskia truputuka savo kraujo nuleidimo . Kol Rusai permes pajegas - ilgai uztruks , nera irangos , planu , komplektacijos apie infrastruktura nutiesta i rytus gal nesnekesim nes ir taip aisku , kareivus gal kaip nors labai sunkai bet pavyktu -o ka daryti su sunkiaja ginkluote ? tankai , aprupinimo iranga (sunkvezimais ir kitkuo) - kad Gruzijos kare kur pagal planu Rusija turejo staigai smogti - armija judejo vezlio greiciu del mobilumo trukumo . Permitimas pajegu tai pat nera iseitis - tada klausima galima kelti ar kas nors tuo pasinaudoti is Rusijos kaimynu nesumanys . Rusija keliu skirtingu frontu nera pasiruosusi kariauti ir kazin ar pajegs - ji ne vokietija .Permesti pajegu Rusija nepasiruosi . Tankai gal nuo Ukrajinos teritorijos bekele nevaziuos iki sibiro :D o tai uztruks - priesas pajegs gerai isitvirtinti per ta laika , periimti kontrole krasto viso ir is ten juos isrukyti bus sunku . Kas del pasaliniu valstybiu - atvirai toks karas Kinija - Rusija reikstu 3 pasaulini kara , cia daug interesu yra ir progu . Atsirastu daug norinciu perbraizyti pasaulio zemelapi . Kas del JAV skolu tai karui prasidejus JAV nereiktu nieko net bombarduoti - jos ir taip butu nurasytos iskart - o tada kas ka gali pasiulyti ir prie ko parankiau detis - cia jau neaisku .Realu kad europa ir JAV galetu bandyti islikti neutraliom - joms tai butu labai paranku . Kitas dalykas europos milzines gali tarkim kad ir smogti is vakaru Rusijai ar pasirupinti ramai reikalais artymuose rytuose su JAV kai visu demesys kitur bus . Japonija - jos turi del ko griezti danti ir ant Rusijos , kurilu salos ar dar kas , pyktis taikos metu viena bet kilus karui atsiranda galimybes ir priezastis apie kurios nebuna svarstomos taikos metu . Kas prisides prie Kinijos is stipriu valstybiu su kaupu atsiras - kas prie Rusijos prisides tai pat atsiras galbut , bet pati Rusija nera tokiam senarijui pasiruosusi ir tai jau pranasuma igauna milziniska Kinija - niekada negali zinoti kaip bus , tokie kaip rusai turetu tai puikai suvoki ir ruostis visiems galimiems varinatams - kad net ir Indijos invazijai , toks rusu poziuris mazu maziausai gali pareikalauti dideliu nuostoliu kai butu galima ju isvengti

Lodorius to adab, 2010 03 17 08:59
Na as neisivaizduoju kaip Kinija kariaus su Rusija. Sakykim, iveda kinai savo armija i tolimuosius rytus, sutriuskina ten esancias rusu pajegas. Bet kas toliau? Juk rusai is Europines dalies perkels armija ir jei ne laimes, tai bent jau ilgai priesinsis. Argi Kinijai tai butu naudinga? O jeigu rusai panaudos branduolini ginkla? Beje, dabar yra ne tik branduoliniai ginklai bet ir tokios bombos kaip FOAB. Keleta tokiu bombu numetus ant miestu, per kuriuos kinai daugiausiai eksportuoja, Kinijos ekonomika labai greitai subyretu.
Tokio karo atveju, ko gero, prie rusu prisijungtu ir Jav. Butu geras momentas, padeti bombarduoti Kinija, kad atsikratyti skolu. O kur dar Indija bei Japonija? Kurios svelniai tariant nesutaria su kinais.

megejas, 2010 03 17 03:20
Ar tiesa, kad pagal statisnes prognozes, rusai savo valstybeje taps mazuma po 20 - 30m.?

GRU atsakymas..., 2010 03 16 21:37
Branduoline bomba nera sendien pagrindinis ginklas - o jei dideliame kare , ji gali tureti tik nedidele itaka

---------------------------------------------------
Gerbiamasis man atrodo pats turbut sunkiai mastote jei tokias mintis issakote. Ir jeigu anot jusu atominis ginklas jau toks nereiksmingas, kodel visos jusu isvardytos salys taip jau siekia ji pasigaminti. Jusu mintys nelogiskos...
P. S. Lietuviu kalboje zodelis "aplamai" reiskia - kvailai, durnai, bukai. Vietoje jo yra naudojamas zodelis - apskritai.

to GRU, 2010 03 16 20:40
Zinai pasaulyje gaminama ne vien tik smogiamoji karine jega :D pagal tave po 1945 metu visas pasaulis kaip durneliai iki sendien gamina ginklus nemastydami kaip nuo juo apsisaugoti :D yra tokie kad ir priesraketinai skydai kuriami ir aplamai visos didziosios valstybes nuo JAV iki Kinijos ar Rusijos buvo tokie kvaili kad 50 metu taske pinigus ant neveiksmingu ginklu kai galejo viska skirti branduoliniu bombu sriciai . Kekvienam ginklui yra sukuriami priesnuodziai , branduolines bombos ne isimtis . Pacia Rusijai sendien tada nei velnio nereiktu pertvarkos armijom nes turi 2 pagal dydi atsragas brondoliniu bombu . Ir seip manau zinai kad atomus turi ne vien tik Nato ir Rusija bet Kinija , Indija , Pakistanas , Siaures Koreja ,Izraelis (nors tai neigia ) o netrukdomi jas isbandineja ir baige jas pasigaminti - Brazilija , PAR , Argentina , Alzyras , galbut Iranas . Branduoline bomba nera sendien pagrindinis ginklas - o jei dideliame kare , ji gali tureti tik nedidele itaka . Pagrindinai ginklais islieka iki sendien nusistovejusios ir iprastines ginklu rusis . Ir tai paciam atomui reikia raketu - o jei priesas turi pries raketini skyda - vienintele budas ta atoma ten padeti - aviacija - kur yra iprasta kovine rusis ir cia jau kitas reikalas .

adab, 2010 03 16 20:09
Kinija pti viena is nedaugelio pasaulio valstybiu kuri turi beveik visus gamtinius isteklius (tam klubui dar priklauso Rusija , Indija , Brazilija , JAV ) . Paziurekim kad ir i artimas Kinijos kaimynes Pietu Koreja ir Japonija - vienos galingiausiu ekonomiku pasaulyje , lenkiancios tiek Rusija , tiek Kinija . Sedi abi per jokiu ten istekliu savo tuose krastuose . Rusija pirmas dalykas nevienintele turi istekliu ir jais prekiauja . Irodymas to Japonija kuri prekiauja su Rusija del istekliu netiek ir daug . Turint kaimyna Indija ir pacia turint daug istekliu ivairiu , Rusija jos kontroliuoti negali nei kiek . Kitas dalykas keiciasi ir reikalingu zaliavu energetikai - ant kurios viskas statoma , branduoline energija - (urano istekliai ) daug didesne nauda duoda nei dujos , tarpkitko ir ta pacios duju ir naftos kainos kyla del istekliu mazejimo ir iskasimo savikainos , todel jau kai kam anglis tampa prieinamesne . Ir aplamai nafta ir dujos del savo ribotumo aisku kad yra laikinas sprendimas - branduoline ,alternatyvioji energetika galbut ispres tas pedas jei taps nasesnemis ir geriau prieinamomis , aisku tai kad elektra pereina ant visos pramone , transporto ir kitko - o jei isgauti nebutinai reikia vien duju ir naftos . O europai - ar gali pakenkti papildoma alternatyva isigijimo zaliavu is dar vieno tekejo - tai tik numusa kaina , o ant kiek greita pramone persiirentuos ant kitu zaliavu energetikai niekas negali zinoti - aisku tik tai kad nafta ir dujos tures kazkas pakeisti kokiu 40-50 metu begyje , kai kas dabar jau ruosiasi tam kai kas dar tik stebi rezultatus . Anglis irgi nebuvo nustota kasti ir tebera kasama iki sendien - nors dujos ir nafta daug daug kartu ja nurungiai - bet tokios stiprios kaip JAV ar Vokietija ar viskuo pertekia Brazija , Kinija (kurios daugiausai ir iskasa pasaulyje ) ja tebekasa , net ir Rusija nebekasa savo energetikai . Jei reikes Kinija ras budu is kur gauti zalaivu , o seip zinant Rusijos armijos mobiluma tai ir patys gali is Rusu sugalvoti ju pasiimti neatsiklause

Lodorius to abad, 2010 03 16 19:12
"..bet alternatyvu pilna su kaupu."
Ir kokios gi tos alternatyvos?

"..pasaulis greit keiciasi ir zalaivu priklausomybe sparcia mazeja (tiek naftos tiek duju)."
Na jeigu duju paklausa mazeja, tai kodel gi europieciai nusprende tiesti Nord ir South stream?

abad, 2010 03 16 16:30
deklaruoti viena , o kita tai pasiekti :D Aisku deklaracija rimta ir tai jau pirmas zingsnis i prieki . Bet del igivendinimo tai nelabai , nelabai . Per 20 metu Rusijos federacija armijai istaske tiek pinigu ir susimove tiek kartu - kad reikia ir rusams ziureti realiom akim i armijos pertvarkas . Pirmiausai ziureti i ekonomika - kur laikomosi ant zaliavu kainu ir energetikos , pasaulis greit keiciasi ir zalaivu priklausomybe sparcia mazeja (tiek naftos tiek duju ) pagal tendencijas - aukso kasyklos energetikos sritis , beda ta kad tai supranta visi , o ir prieinama visiems , jei yra noru . Del kinu , tai klaida didele . Nuvertinti ju nuotaiku nereikia , cia nera kokiu nors amzinu draugysciu ar dar ko , jei reikes ir naudos bus smogs kinai tai rusijai ir viskas . Del zalaivu Kiija - nera jau tokia priklausoma nuo rusu - taip perka ,bet alternatyvu pilna su kaupu . Vien Kinijos politika sibire turetu buti pavojaus signalas .

Docentas, 2010 03 16 11:43
Įsikišiu į ginčą. Nesu Studento pusėje. Jis aiškiai niršta ant JAV ir NATO, o myli Rusiją. Str. išdėstyti pagrindiniai doktrinos elementai, o kaip juos vertinti - tesiima kiekvienas. Nelabai juos vertina ir Autorius.

aut to mikas, 2010 03 16 11:18
doktrina skirta labiau vidinei reformai, ir joje detaliai surasyta, ka būtina padaryt, ir dabar suvokimas ir konkretizavimas geresnis. Geresnis konfliktų suvokimas, didesnis ksso akcentavimas, na įr tėvynainiai. Tad upgrades ir nauju dalykų tikrai yra

autorius gru, 2010 03 16 11:11
pamirsom :). Del pasiruosimo .ir kt. Jus daug akcentuojate branduolini kara. Manyciau jo nebutu konflikto atveju, nes tai krastutine-naikinanti priemone. Todel visi ruosiasi konvenciniams karams, o konvencinio rus-kin karo tikimybė isaugs is karto, kai kinai nuspręstų, kad kaštai mažesni uz naudą, o jų kaštų riba yra žemesnė už vakarietišką. Kaiq ruoštis- na ruostis pirmiausiai reikia nato , o ne mums, nes mes busime rezultato vartotojais. Pradeti nuo vienybės didinimo, kurios dabartinės tendencijos anksčiau ar vėliau atves prie nato griuties, o tada jau mums bus visai nelinksma. Ka daryti mums- reikia galvoti kaip netapti tevynainiu gynybos objektu ir stiprinti humanitarine tapatybes dimensija, tinkamai suvokti ir derintis prie realijų, bet visa tai teoriskai, o praktikoje mes kaip visada su mūsų politika galim likti prie sudauztų puodų, o europa jau kap nors be mūsų tikrai susitvarkys.

Studentas, 2010 03 16 08:52
Pagaliau, jei Rusija pati nurodo, kad NATO pagrindine gresme, o mes NATO , tai ar mums nereikia imtis pagal galimybes prevenciniu priemoniu, nes Rusija juk turi tam tikrus planus NATO = gresmes = musu atzvilgiu.
----------------

Vokietija ir Prancuzija irgi nato, gal ir joms imtis veiksmu pries Rusija? Tiek vienos tiek kitos valstybes prioritetas issilaisvinti is amerikos itakos europoje, ta jie ir daro, o mistralis puikus to zestas.

Mikas, 2010 03 15 23:01
________________________________________
Grįžkime prie straipsnio. Nauja karinė doktrina Rusijai dabar turbūt nereikalinga. Rusai žadėjo kurti kontraktininkų kariuomenę, niekas iš to neišėjo, dabar tikisi išsigelbėti su seržantais, po metų gal ieškos ko nors kito, ir vėl reikės naujos doktrinos. Galėjo palaukti kelis metus, kai išaiškės karinės reformos rezultatai, ir tada kurti ką nors realaus.
Vadimas galėjo palyginti senos ir naujos doktrinos punktus ir pamatytų, kad mažai kas pasikeitė. Grasinimas naudoti branduolinį ginklą buvo ir senoje doktrinoje - paragrafas 8, o naujoje – 22, ir skamba jie panašiai. Kaip ir kiti svarbiausi straipsniai. Iš esmės naujoje doktrinoje nieko naujo. Mikas




GRU pasekejas to Autorius, 2010 03 15 22:35
Nereikia issizeisti del pavardes:) juk smila padejau:) o kokios Jusu manymu galetu buti prevencines priemones Rusijos atzvilgiu? Jei mes Nato, o tai Nato lyg ir branduolinis aljansas, o Rusija lyg ir branduoline valstybe, tai kokios butu prevencines priemones? Nusipirkti daugiau pasenusiu tankeciu is Svedijos, nu nors ir moderniausiu tanku is Vokietijos? Argi tai ne pinigu svaistymas turint omenyje galimo konflikto dinamika - pyskinimas branduoliniais uztaisais? Tai juk pinigu svaistymas:) Tas pats ir Kinijos atzvilgiu. Kaip kinai gali meginti atimti is Rusijos sibira? (labai populiari tema siais laikais forumuose) Ogi niekaip - nes tai sukels branduolini kara ir kinu liks 3 000 000:) Islyga gali buti tik branduoliniu valstybiu kariuomeniu modernizavimas su aliuzija i tai jog jos naudos agresija pries nebranduolines, nepriklausancias jokiems aljansams salis: Rusija vs Ukraina, Kinija vs Taivanas (siek tiek labiau konplikuotas variantas).
Rusijos karine doktrina sukurta pateisinti karams artimajame uzsienyje, siuo atveju Kryme, jei prireiktu, o ne su Kinija, kas butu pasaulio pabaiga, turint omenyje ~ 1500 Rusijos branduoliniu uztaisu, plius dar Kinijos... Tai vat del sios priezasties Rusijos politika Kinijos atzvilgiu negali buti trumpariagiska Gerbiamasis:)

autoius to GRU, 2010 03 15 21:23
Pavarde ir be "us" visai patinka :) ir kas be ko komentatoriams proga ka nors p.s. parasyt, jei nieko kito nesugalvos :). O kodel autorius turetu susilaikyti nuo pareiskimu (jus savo nuomone issakot, autorius savo, i kuria jus reaguojat, tai gal ir jums susilaikyti). O kodel Rusijai kinijos gresmes ignoravimas nera trumparegiskas? O kodel nereiketu ruostis galimai Rusijos savo tevynainiu gynybai kt valstybese, neaisku. Lygiai taip pat kokiai Kinijai reiketu ruostis, kaip sureaguoti i JAV nacionalinio saugumo strategijos nuostatas ir panasiai. Pagaliau, jei Rusija pati nurodo, kad NATO pagrindine gresme, o mes NATO , tai ar mums nereikia imtis pagal galimybes prevenciniu priemoniu, nes Rusija juk turi tam tikrus planus NATO = gresmes = musu atzvilgiu.
Gerbiu kiekvieno komentuotojo nuomone, bet kai imama kazka nurodineti ar imtis asmeniskumu, tai gal paciam komentuotujui reiketu susimastyti del to, ka jis raso, o po to kazka aiskinti.

GRU pasekejas, 2010 03 15 19:54
Jokia branduoline valstybe ant Rusijos nepuls, nes tai reikstu savizudybe visiems, ir is Rusijos teritorijos atimti neimanoma - tai reikstu branduolini kara, taip kad del Kinijos, NATO ar JAV karinio konflikto nera cia ko svaigti. Kas liecia liecia regioninius konfliktus - tai jo, butent del ju Rusija ir modernizuoja iprasta ginkluote, nes galimuose konfliktuose kur galetu dalyvauti Rusijos kariai - del Krymo, kokioj Padnestrej, ar besidalinant Arkties vandenyna branduolines triados panaudoti nebus galima, del to kad nesusimauti reikia kokybisku kariniu pajegu. Kas liecia autoriaus pastebejimus jog RF yra "trumparegiska" arba "belieka pasiruosti" tai mazu maziausiai juokinga, nes kiek prisimenu, autorius turetu susilaikyti staripsnyje nuo nepasvertu ir "TRUMPAREGISKU" komentaru. Kas be ko straipsnyje stebimasi Rusijos pozicija Nato atzvilgiu, nors paskutinis komentaras aiskiai rodo autoriaus poziuri jog Rusija yra priesas NR. 1.
P. S. Tai jau jei iki to daeina tai gerbiamasis pasikeiskite pavarde i "Vadimas Volovojus" :)
P. P. S. Bet siaip straipsnis idomus, respect...

tiek kinija, tiek rusija, 2010 03 15 16:06
priklauso viena nuo kitos, tik skirtumas tas, kad rusijos ekonomikos 90% sudaro energetikos istekliu exportas,pakaktu rimtos ekonomines krizes,ir jie savo technika ir AK pardavinetu baltarusiam ir kinieciam uz bulves.

atsakymas, 2010 03 15 12:23
karine doktrina yra dalis informacines kampanijos ir "zenklu diplomatijos", ja lleidziami suprast tam tikri dalykai

pfff, 2010 03 15 12:13
turiu klausima.
Kam oficialiai yra skirta si doktrina?
Akivaizdu jog, jos neskaito paprasti zmones, uzsionio valstybes vaizda susidaro irgi ne is tokiu dokumento o dauiau per savo diplomatinius kanalus. Tai ar be politologi dar kasnors ja skaito?

Studentas, 2010 03 15 09:37
Belieka pasiruosti ? Pabaiga nuskambejo kaip klounados pamfletas is keturiu eiliuciu:))

Nesuprantu, kodel autoriui kelia nuoastaba tai, jog Rusija NATO laiko potencialia gresme? Juk NATO Rusija laiko gresme, tai kodel Rusija NATO turi laikyti sajungininku?!! egzistencinis klausimas! jav jau seniai turi tokio pobudzio programas ir nato saugumo koncepcijoje, kuri pasirode anskciau negu Rusijos, Rusija buvo ivardinta kaip gresme.
Del branduolinio karo - is esmes sis karas imanomas, teorijoje, siuolaikiniame interaktyviame pasaulyje branduolinis karas reikstu humanitarine tragedija. Ne viena valstybe nesiryztusi to daryti, is kitos puses niekada nezinai, koks beprotis gali papulti i valdzia. Amerika jau karta panaudojo karini ginkla. 1945 metais. Tik tada kai jav vienintele valstybe pasaulyje turejusi toki ginkla, niekas jai negalejo suteikti ekvivalnetisko atsako. Laikai pasikeite, ja gali uzfutbolinti is visu pusiu. Be to, Rusija ir Kazachstanas teikia beveik 50% urano i jav teritorija, tad is esmes tai liudija jog karinio konflikto pavojjus beveik neegzisuotja.
Pavojus is Kinijos Rusijai yra minimalus. Kinai vis labiau priklausomi nuo rusu. Vykdomos bendros karines pratybos, kinu karine technika yra silpna, truksta kraines patirties bei kariniu igudziu. Augant Kinijos ekonomikai, ji vis labiau tampa priklausoma nuo naturaliuju iskasenu, kurias daugiausiai gauna is Rusijos.
Tad siu dvieju valstybiu kooperavimas yra naudingas abiems pusems.
Militarizavimas visada yra neigiamas fenomenas, bet ka padaryti, jeigu kiti jau seniai apsimilitarizave.


na, 2010 03 15 09:27
gal yra kokie slapti priedai, kuriuose minima ir kinija

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras