Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Politiniai žaidimai G. Kasparovo akimis

2010 03 16

Buvęs pasaulio šachmatų čempionas ir Kremliaus įkyruolis Garis Kasparovas susėdo pasikalbėti su „Radio Free Europe / Radio Liberty“ korespondentu apie Rusijos politinį klimatą. Išsamiame interviu G. Kasparovas interpretuoja Vladimiro Putino viziją, apibūdina Rusijos autoritarizmo tendenciją ir jos poveikį regione bei prorusiško Ukrainos prezidento idėją. Pašnekovo nuomone, vartoti įvairius epitetus ir būdvardžius kalbant apie demokratiją yra veidmainiavimo ženklas. Demokratija arba yra, arba jos nėra. Reikšmės susilpninimas visokių rūšių savybėmis, jo supratimu, nepriimtinas. Sovietų Sąjungos laikotarpiu jos kontrolėje buvusios Rytų Europos valstybės būtų pasivadinusios piliečių respublikomis. Čia mūsų dienomis egzistuoja daug apgaulės, nes valdžioje esantys politikai siekia kuo geresnio įvaizdžio užsienyje. Priešingai nei Sovietų Sąjungoje, tokie kontaktai mūsų laikais yra labai svarbūs kalbant apie režimų stabilumą ir asmeninę pagrindinių veikėjų gerovę. Visi rūpinasi savo vieta gyvenime, vardu ir nacionalinėmis charakteristikomis. Tačiau visa tai įtvirtinti nelabai pavyksta. Buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse po jos žlugimo vyriausybės keičiamos per reguliarių rinkimų procesą. Baltijos šalyse, kurios yra Europos Sąjungos (ES) narės, taip pat Ukrainoje ir Moldovoje vyriausybės pertvarkomos pagal rinkimų rezultatus. Rinkimai vyksta komplikuotomis aplinkybėmis, kai oponentai kaltina vieni kitus, bet valdžia vis tiek keičiama remiantis rinkėjų pasirinkimu. Gruzijoje taip pat esama tam tikrų demokratijos elementų. Tik Baltarusija Vakarų pusėje yra išimtis. Rusijos autoritarizmas sustiprino Azerbaidžano, Armėnijos ir Kazachstano lyderius, kurie bijo normalių demokratinių procedūrų.

Kalbama ir apie „Azijos mentalitetą“ bei didžiausias kliūtis kelyje į jos demokratines vertybes, veikiančią demokratiją, rinkos ekonomiką ir pilietinę visuomenę, žodžiu, kas labiausiai prilygsta Vakarų civilizacijos matricai. Ir tai yra aktualus ir atidaus nagrinėjimo reikalaujantis klausimas. Mokslinių straipsnių šia tema yra daug. Neteisinga sieti demokratijos lygį su gerove. Visiškai aišku, kad Saudo Arabijos ekonomika pralenkia Čekijos, tačiau demokratija pastarojoje yra gana stabili, o to negalima pasakyti apie Saudo Arabiją. Rausdamiesi po praeitį neturėtume pamiršti egzistuojančių visuomenės modelių. Žiūrint į statistinius duomenis, protestantiškų valstybių ekonomika išplėtota sėkmingiau negu katalikiškų, tačiau pažvelgę į Šiaurės ir Pietų Korėjas, sunkiai patikėsime, kad kalbame apie tuos pačius žmones. Pusė yra priversti gyventi tarsi koncentracijos stovykloje, kiti sukūrė vieną iš dinamiškiausių pasaulio ekonomikų. Rusijoje šis „Azijos mentalitetas“ yra svarbus, tačiau yra ir tam tikra orientacija į Vakarus. Prie Azijos gyvenimo manieros ir aukštų gyvenimo standartų prisideda Vakarų technologijos. Kyla klausimas, ar V. Putinas ir D. Medvedevas turi strateginę ateities viziją. G. Kasparovas sako, kad svetimo žmogaus siela yra kaip juodoji dėžė, todėl jis nenori analizuoti V. Putino psichologinių motyvacijų. Atmosfera Vakaruose gali pasikeisti bet kuriu metu, tačiau tam reikia atitinkamos politinės valios. V. Putino ambicijos beribės. Sunku net pagalvoti, kad galėtų pasitraukti iš valdžios. Jam ir esantiems šalia jo galia tapo neriboto įvairiapusiško praturtėjimo šaltiniu.

Manant, kad Rusijos dezintegracija neįmanoma, derėtų prisiminti, kad prieš 20 metų niekas nesitikėjo, kad įvykiai taip pasisuks ir taps nekontroliuojami. Mes gyvename pasaulyje, kur pagrindinės valstybės ir didžiuliai geopolitiniai projektai turi įrodyti savo konkurencingumą. Rusija praranda pagrindą po kojomis kaip nepriklausomas galios centras.

Pagal 2010 m. kovo 10 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (102)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (139)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras