Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Artėjant Romos sutarties 50-mečiui

Laima Vaitiekūnaitė
2006 07 06

Šiandien vis dažniau Europos Sąjungai klijuojamos „sąstingio“ ir „neveiksnumo“ etiketės. Vadinamąjį Europos klubą šiuo metu krečia nemažai tiek vidinių, tiek išorinių krizių, kurioms išspręsti reikalingi visiškai atitinkantys ir ryžtingi sprendimai. Europa vienu metu susiduria su dviem vienodo lygio išbandymais: vienu viduje, kitu už sienų.

ES politinį ir kito pobūdžio veiklos sąstingį inspiravo keletas svarbiausių problemų grupių, kurių pagrindines išskirsiu šiame straipsnyje. Pvz. teigiama, jog viena iš ES neveiksnumo priežasčių yra didelis šios „institucijos“ biurokratinis aparatas. Pavasarį įvykusioje Vilniaus konferencijoje esmine Europos Sąjungos problema buvo įvardinta dilema, kaip suderinti ir sukoordinuoti Europos Sąjungos tolimesnę plėtrą ir vidinę integraciją. Ši dilema atitinkamai apima ir kitas kliūtis pilnaverčiui ES institucijos funkcionavimui.

Šiuo straipsniu nepretenduoju į išsamią ES institucijos veiklos analizę, bet siekiu išskirti pagrindines problemas, kurias priversta spręsti ES, artėjant jos veiklos 50-mečiui bei siekiant išlaikyti savo funkcionalumą ateityje.

Europos konstitucijos ateitis

Praeitą savaitę vykęs 25 ES valstybių narių lyderių susirinkimas preliminariai buvo skirtas aptarti ES institucinę reformą. Šio susitikimo rezultatas tebuvo sprendimas dar metams pratęsti „apmastymus“ dėl ES kelių šalių neratifikuotos konstitucijos. Anot Belgijos premjero Guy Verhofstadt, vietoj to, jog būtų siūlomi alternatyvūs konstitucijos pasiūlymai, kaip dauguma tikėjosi, tebuvo „kurčia tyla“.

Tikimasi, jog institucinė ES reforma gali pajudėti „iš mirties taško“ dėka Angelos Merkel. Vadinamoji naujoji Europos viltis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ambicingai pareiškė padėsianti išspręsti ES krizes. 2007 m. pirmąjį pusmetį Vokietija vadovaus ES komisijoje ir jau planuojama, jog ES Romos sutarties 50-metis bus švenčiamas Berlyne. Būtent ten ir tuo metu yra tikimasi pratęsti kalbas apie konstitucijos ateitį. Viltingai skamba ir Italijos premjero pareiškimai – Roman Prodi pažadėjo Vokietijos kanclerei A. Merkel savo pagalbą. Akivaizdu, jog jis savo ruožtu nori būti ES priešakinėse linijose, nes Silvijo Berlusconi laikais Italija vienareikšmiškai buvo traktuojama kaip euroskeptiškai nusiteikusi valstybė, labiau koordinuojanti bendradarbiavimo politiką su JAV.

Anot Roman Prodi, minėtoje ES konstitucijoje svarbiausia yra suderinti ir redaguoti straipsnius, skirtus socialinei politikai, kuria nepasitekinimas ir pakišo koją konstitucijos ratifikavimui Prancūzijoje bei Olandijoje. Tuo pačiu vis dažniau nacionaliniuose ES valstybių narių lygmenyse pasigirsta, jog atėjo laikas 25 valstybių Europos sąjungos blokui skirti daugiau dėmesio, kaip teigė D. Britanijos ministras pirmininkas Tony Blair, „gyvybiškai svarbiems klausimams“ ir kuo mažiau miglotiems Europos Sąjungos instituciniams reikalams. Europos piliečiai nori ir jiems yra reikalinga, kad dėmesys būtų sutelktas į tokius gyvybiškai svarbius klausimus kaip ekonomika, nelegali migracija, saugumas, kitas socialines problemas.

Kol kas ES konstitucijos ateitis lieka miglota. Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai minėtame susitikime oficialiai nustatė 2008 metų terminą sprendimui dėl prancūzų ir olandų atmestos konstitucijos priimti. O toks abstraktus sprendimas sudaro sąlygas įvardinti jį kaip dar vieną „kurčios tylos“ etapą, anaiptol nestiprinantį ES politinio veiksnumo įvaizdžio.

ES plėtra

Europos Sąjungos galimybės priimti naujus narius į savąjį Europos klubą taip pat yra vis dažniau abejotinos. Turkija jau oficialiai įstojo į sudėtingą europinės integracijos kelią. Toks Europos Komisijos žingsnis buvo sutiktas su atitinkamu skepticizmu, pavyzdžiui, Liuksemburgas pareiškė, jog atsiradus bet kokiam trukdžiui, t.y. Turkijai nesutikus atverti savo uostų Kiprui, integracinės derybos automatiškai turėtų būti nutraukiamos. Taip pat numatoma, jog Turkijos europinės integracijos narystė negalėtų įvykti anksčiau nei 2020 m.

Svarstytina ES plėtra ir už Rumunijos bei Bulgarijos sienų. Teigiama, jog šios dvi šalys gali būti priimtos 2007 m. Bet vis dar spręstinomis išlieka Bulgarijos korupcijos problemos bei Rumunijos mokesčių sistemos neatitikimai palyginti su kitomis ES šalimis.

Iš esmės būsimasis ES plėtros etapas vertinamas su itin dideliu skepticizmu tiek dėl potencialių valstybių narių gana ryškių vidinių ir išorinių nesutapimų su likusia ES dalimi (politine, administracine, sekuliarine prasme), tiek dėl to, jog ES dar nesusitvarkė su visomis iškilusiomis problemomis, kurios atsirado 2004 m., prisijungus dešimčiai naujųjų jos valstybių narių. Antra vertus, siekiant pateisinti ES vertybinę idėją kaip tokią, svarbu ne nustatyti ar ginčytis dėl geografinių Europos ribų ir tuo labiau mažiau fokusuotis ties dalykais, kurie skiria europiečius, bet labiau ties juos jungiančiais dalykais.

ES sėkmingas numatomo plėtros etapo įveikimas neišvengiamai susijęs ir su ES konstitucijos ratifikavimo sunkumais. Manoma, jog daugelis dabartinių ES valstybių narių (ypač senųjų) išreiškia skeptišką požiūrį apie tolimesnę ES plėtrą ypatingai dėl ES konstitucijos neratifikavimo Prancūzijoje ir Olandijoje praeitais metais. Rimtą problemą kelia tai, jog didžioji dalis europiečių nenori „daugiau Europos“ – šis faktas susijęs su pašlijusia socialinės politikos situacija daugelyje ES pagrindinių valstybių narių: Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje.

ES: vidinis narių politinis nestabilumas ir… nepasitikėjimas?

Europa, kaip geografinis ir politinis regionas, paskutinius metus kenčia nuo politinio nestabilumo, t.y. nuo pat šių metų pradžios galėjome stebėti Italijos ir D. Britanijos vidaus politikos peripetijas, Prancūzijoje – socialinių pertvarkymų reikalaujančias radikalias maištaujančias mases bei tuo pačiu smunkančius šių valstybių politinės administracijos įvaizdžius, kvestionuoti realią šių ES valstybių narių galią spręsti ne tik nacionalines krizes, bet ir įvairias problemas europiniu mastu. Anot vokiečių savaitraščio „Der Spiegel“, Europos regionas šiuo metu gali pelnytai būti įvardijamas kaip „pavargęs krizių kontinentas“.

Teigiama, jog ES svarbiausių arba pagrindinių valstybių vidinės krizės stumia jas silpnumo link, kai tuo tarpu anapus Europos ribų galima stebėti kaip Kinija, Indija, Japonija ir netgi Rusija tik laimi iš stiprios centralizacijos. Todėl Europos Sąjungos ateities vaidmuo tampa abejotinas, vargiai galintis priešpastatyti save Azijos augančioms galioms, o taip pat vargiai galintis pretenduoti į globalaus veikėjo-žaidėjo vardą.

1990 m. apie 70 procentų europiečių dar tikėjo Europa kaip tokia ir palaikė jos idėją. Vos kiek daugiau nei pusė respondentų išreiškia tokį patį tikėjimą ES institucija šiandien. Pavyzdžiui, 84 procentai vokiečių baiminasi prarasiantys darbo vietas dėl naujųjų valstybių narių. Paskui Vokietiją su tokiomis pačiomis fobijomis seka Italija ir Prancūzija.

Stabilumą ir pasitikėjimą ES institucija menkina ir vieningos EPS (Europos Pinigų Sąjungos) politikos įsigalėjimo trukdžiai. Europos Sąjungai koordinuojant ekonominę, finansinę ir fiskalinę aplinką, pagrindiniu klausimu yra sklandus vidaus rinkos ir bendros valiutos funkcionavimas. Taigi EPS yra vienas svarbiausių ekonominės integracijos aspektų, siejamu su ES kaip tokios egzistavimu.

Tik Slovėnija tapo 13-ąja ES valstybe bei pirmąja iš 10 naujųjų valstybių narių, turinčia teisę įsivesti eurą nuo 2007 m. sausio 1 d. Mūsų šalies atžvilgiu euro įsivedimo 2007 m. planų žlugimas rodo ne tik pasirengimo stoką prisijungti prie ESP, bet reprezentuoja ir atitinkamas Lietuvos gilesnės integracijos kliūtis iš pačios ES. Antra vertus, logiškai ir racionaliai buvo prognozuojama, jog po įvykusio prisijungimo prie ES bloko per keletą metų išryškės integracijos į Europos Sąjungą lyderiai, vidutiniokai ir autsaideriai. Tuo pačiu galima prognozuoti, jog vis dar ryškus atotrūkis tarp senųjų ir naujųjų ES valstybių narių apima ir atitinkamą ES institucijos neveiksnumą bei vis dar vienašališką ES politiką.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras