Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Izraelio išbandymas

2010 03 20

Arabų intelektualai ir strategai dažnai kaltina Europą, kad ši, remdama finansiškai, bando paslėpti savo politinį bejėgiškumą ir silpnumą arabų ir Izraelio konflikte. Jeigu Europa norėtų būti laikoma pagrindine žaidėja, kaip pati save laiko, teikdama finansinę paramą turėtų parodyti savo griežtą poziciją. Arabų akimis, Europos pareigūnai netiesiogiai prisipažįsta kalti dėl šių kaltinimų ir nurodo į Europos kompleksišką daugiašalę politiką ir Europos Sąjungos (ES) biurokratinę prigimtį. Europos arabai pašnekovai nenustebinti: jie nori, kad Europa nustotų kalbėti kaip didžioji galia ir imtų veikti, tačiau ES trokšta atrodyti panašesnė į tautinę valstybę, o tai pastūmėjo jos poziciją arabų ir Izraelio konflikte klaidinga kryptimi. Europos nesugebėjimas vaidinti politinio vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese buvo neteisingai kildinamas iš Europos šališkumo Izraeliui. Politikos analitikai teigė, kad svarbu įgyti Izraelio pasitikėjimą, kad būtų paremtas Europos vaidmuo taikos procese. Beveik niekas neatrodė per brangu šiame ieškojime: technologijų perdavimas, pagerinti santykiai, asociacijų susitarimai ir net narystės ES galimybė. Todėl Europos politika tuo pačiu metu stengėsi patraukti Izraelį ir papirkti Palestinos valdžią. Ji iš dalies finansavo Izraelio Gazos okupaciją ir Vakarų krantą, o tai tarnavo abiem tikslams ir kainavo Europos mokesčių mokėtojams keletą milijardų eurų. Bet ši politika nedavė Europai nei pripažinimo, nei svarbos. Palestiniečiai ir toliau stengėsi sumenkinti Europos indėlį, o Izraelis bjaurėjosi ja kaip finansuojančia Palestinos terorą. Pagaliau Europa sumokėjo daug pinigų, kad nenorom atskleistų savo pačios silpnumą.

Kyla klausimas, kaip gali pablogėti reikalai, jei Europa atsisakytų savo prieštaringus rezultatus duodančios politikos. Idėja, kad Europa gali sugundyti gyventojus perleisti jai pozicijas pabaigti okupaciją, atrodo klaidinga. Izraelis nenori nešališko tarpininko, jam reikia besąlygiško rėmėjo. Iš dalies todėl jis teikia pirmenybę Jungtinėms Valstijoms, kaip vieninteliam tarpininkui, kol bet kuris Amerikos prezidentas ims remti kitokį požiūrį. Europos nesugebėjimas vaidinti svaraus vaidmens kyla ne iš prieš Izraelį nukreiptos pozicijos, o iš to fakto, kad Europos Sąjunga nėra valstybė. Valstybėms vaidmenys nesuteikiami. Jos juos prisiima pagal galią, kurią sugeba išplėtoti. Ir Europa negali sukurti galios, reikalingos balansui palaikant taiką tarp arabų ir Izraelio.

Bet Europa gali padaryti kitų dalykų. Kad pakeistų Izraelio ir Palestinos dinamiką, užsienio veikėjams dabar reikia paveikti politinius skaičiavimus Izraelio ir Palestinos viduje, sumažinti taikos ir padidinti okupacijos sąnaudas. Bet kokia reikšminga arabų ir Izraelio taika priklauso nuo to, ar Izraelis grąžins palestiniečių savomis laikomas teritorijas, o tam turi pakisti politiniai skaičiavimai Izraelyje. Norint padaryti atsitraukimą nebloga politine galimybe, o okupaciją – daug kainuojančia, reikia, kad būtų sukurtas reikšmingas taikos procesas. Tik Jungtinės Valstijos gali atvesti Izraelį ir Palestiną į naują derybų procesą ir sukurti politinio sprendimo projektą. Europa ir kiti gali remti tokį procesą, bet iš esmės veikdamos vidinius politinius skaičiavimus Izraelyje. Toks vaidmuo geriau apgintų platesnius Europos interesus Artimuosiuose Rytuose ir leistų likti ištikimai savo vertybėms.

Pagal 2010 m. kovo 17 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (107)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras