Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Teksasas prieš „Gazprom“ (10)

Komentarai:

faktu rinkinukas apie Rusijos "galybe", 2010 03 24 21:55
http://v-kalashnikov.livejournal.com/3614.html

europos ateitie, 2010 03 22 15:04
Labai teisingos pastabos rusofilizmo tema. Siulyciau netgi pradeti diskusija tema "rusofilizmo saknys ir problematika". Deja, si diskusija kol kas neturi ateities - bent jau iki tol kol rusofilai ir sveikas protas gyvena skirtingose planetuose.

Studentas, 2010 03 22 08:49
Pati JAV filosofija, paremta visai kitokiomis vertybėmis nei Rusijos, leis progresuoti,
__________________________

leis progressuoti kam? tikrai ne tokiems rusofobams kaip tu, progresuos jav lobistai ir visa kita kriminaline gauja po kapitalizmo ir demokratijos skeciu. tokie kaip tu rusofobai bus isnaudojami nors patys to ir nepastebes ir bus dekingi jav uz "dideli rupesti".

A, 2010 03 22 07:30
Europos ateitis, šaunu jog tau gėda pasivadinti europiečiu :D Bet vis vien, tu nacistas iki pat šaknų, o tiek rytuose, tiek vakaruose, tokius rauna lauk iš visuomenių

Europos ateitis, 2010 03 22 01:20
Pora rusofilų komentatorių, kaip visada konspiracijos teorijomis sergantys reiškia negatyvius komentarus apie JAV.

"Pentagono užsakymas" - įdomu, kas yra Gazprom? Kagebisto Putino ir jo draugelių ne užsakymas, o tik nuoširdus noras, kad Europa būtų aprūpinta energetiniais resursais?

Ne. Kagebisto imperatoriaus Putino ir KGB draugų įrankis Gazprom nebūtinai sustiprės per ateinančius metus. Jei Rusijoje vien kelių tiesimas kainuoja brangiau nei kitur, kiek teko skaityti, tai ką reiškia tokioje korupcijos jūroje vykdyti projektus? Jie bijo JAV sėkmingesnių įmonių, todėl žaidžia savo neo sovietiniu stiliumi, išvarydami kitus, palikdami savus, kurie nebūtinai dirba efektyviai.

Viskas bus gerai su dujomis. Pati JAV filosofija, paremta visai kitokiomis vertybėmis nei Rusijos, leis progresuoti. Europai tai naudinga. Kuo daugiau konkurencijos, tuo geriau. Net nesvarbu ar brangiai mokėsime, bent jau nebus politinio šantažo. O ir rusiškos dujos tai ne išsigelbėjimas.

Nereikia pamiršti ir buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, kurios pačios tiesa tiltus į Kiniją. Be Kagebistinės Rusijos pagalbos.

Rusofilas apžavėtas Rusijos "žavesio" tikrai mano kitaip - Rusijos įmonės pačios geriausios. Teko vieną tokį beprotį rusofilą girdėti šnekant, kaip giriasi, kad neva daug Amerikiečių mokslininkų yra Rusai. Galima pagalvoti, kad be Rusijos, Rusų JAV būtų atsilikusi. Rusofilas toks jau žmogus - išklausyti galima, bet ir pamiršti iš karto. Šūdina informacija verta tualeto. Ją kaupti beprasmiška. Jos vertė - niekinė.

Andrius, 2010 03 21 11:27
Vien žvalgymo darbai lenkijoje truks 3 metus, o kol bus baigta reikalingų gamyklų statyba prabėgs 5 metai, per tiek laiko Gasprom spės visiškai įsisavinti Jamalą, baigt sachalino projektą, Southstream, Nordstream, taip pat rusijoje irgi pradėta dujas išgauti tokiu būdu, tad ar nebus taip, kad po tų 5 metų gazprom tik dar labiau sustiprės? Tuo labiau, kad rusai irgi turi tokias pačias technologijas ir gali investuot į kitų valstybių rinkas, kad ir į Ukrainos ar Kinijos.

Skudutis, 2010 03 21 00:37
Tuo ir pasidžiaukime :)

Studentas, 2010 03 20 22:44
geras analitinis rusu straipsnis.

Rusai nieko nepraranda, jie turi kontrkatus su vokietija ir prancuzija, taip pat su valstybemis dalyvaujanciomis south streame (austrija, italija, turkija kt.) akivaizdziai koncentruojasi ties kinijos rinka. o si amerikieciu kompanija yra grynai pentagono eilinis pilitinis uzsakymas siekiantis sumazinti rusijos itaka europoje.

m, 2010 03 20 18:33
va dar straipsnelis ta pacia tema ish rusijos puses http://www.gazeta.ru/business/2010/03/12/3337684.shtml

Giedrius, 2010 03 20 14:09
Reikia pastebėti, jog skalūninių dujų (shale gas, o ne shell gas, kaip mini autorė) gavyba yra itin brangi, lyginant su paprastų gamtinių dujų gavyba. Skalūninių dujų vien gavybos (turima omeny, "iškėlimo" iš žemės į viršų) kaina svyruoja nuo 100 iki 200 USD už 1000 kubinių metrų, kai tuo tarpu paprastų dujų- nuo 1 iki 5 USD (šis skaičius gali kiek kisti) už 1000 kubinių metrų (jau neskaičiuojant likusių išlaidų už transportavimą ir t.t.). Be to,šios dujos kaupiasi tam tikrose uždarose "kamerose" ir įprastiniu dujų gavybos būdu jų išgauti neįmanoma.Pati gavybos technologija yra įmantresne ir sudėtingesne, o gavyba tampa rentabili tik tuo atveju, jei "kamerų" koncentracija tam tikroje vietoje yra didelė.
Taip pat reiktų pastebėti- truputi keista, jog investuojama Lenkijoje ar Vengrijoje, kuomet pagal skalūninių dujų atsargas Estija užima antrą vietą pasaulyje po JAV...
Yra teigiama, jog ateityje šių dujų telkinių gavyba bus naudojama, tačiau tik tiek,kad aprūpintų vietinės pramonės poreikius,o apie eksportavimą yra gana sudėtinga svarstyti, nes viskas atsiremia į pinigus. Ir šiuo atveju pasigirstantys teiginiai, jog tai gali pakeisti įprastines gamtines dujas yra labiau politinis-diplomatinis žaidimas, siekiant numušti dujų kainą, parodyti,kad jei negaunam telkinio vienur, tai mes investuosim kitur ir pan.
Tad realiai vertinant šia situaciją,Lenkija ir Vengrija tapo kovos lauku tarp "Exxon Mobil" ir "Gazprom". Jei jau negaunam galimybės eksploatuoti telkinio Sachaline pagal savo poreikius, tai bent "įsikišim" į įprastinę "Gazprom" įtakos zoną su savo gražia idėja išgauti skalūnines dujas ir taip diversifikuoti tiekėjus Vengrijoje ir Lenkijoje. O pastarosios valstybės pasirinkimas yra paremtas, sakyčiau, labiau politiniu/ ekonominiu sprendimu, kadangi Lenkijos rinka ir jos poreikiai yra dideli.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (35)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (101)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras