Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos kariuomenė: „niekaip nesibaigianti istorija“ (12)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 03 22

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle vasario mėnesį vykusioje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje vėl atgaivino kalbas apie tai, kad reikia sukurti bendras Europos karines pajėgas, kurios būtų atskaitingos Europos Parlamentui. Jungtinės Europos kariuomenės idėja Europos Sąjungoje sklando jau seniai, nors nepanašu, kad artimiausiu metu ji bus pradėta įgyvendinti. Tačiau Vokietijos noras prisidėti prie bendrų pajėgų formavimo yra nebloga žinia tiems, kas laukia postūmio ES bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, nes vokiečiai, skirtingai nei britai ar prancūzai, anksčiau prie tokios politikos šalininkų nepriklausė.

Nuo praėjusių metų gruodžio įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje nėra numatytos ES šalių prievolės sukurti vadinamąją Europos armiją. Kariniai ir gynybos klausimai kiekvienoje šalyje vis dar sprendžiami nacionaliniu lygmeniu (tai ypač svarbu toms valstybėms, kurios laikosi neutraliteto principo) ar remiantis priklausymu Šiaurės Atlanto aljansui. Tačiau Lisabonos sutartis nedraudžia ES narėms, norinčioms bendradarbiauti saugumo ir gynybos klausimais, vienyti jėgas ir priimti sprendimus, koordinuojančius bendrus karinių pajėgų veiksmus. Tokiu atveju gali būti sukurtas kelių ar keliolikos valstybių branduolys, prie kurio kitos šalys nebūtų verčiamos prisijungti. Kita vertus, tokio branduolio susikūrimas ateityje galėtų pasirodyti patrauklus ir kitoms narėms ir išjudinti bendros Europos kariuomenės kūrimo procesą iš mirties taško.

Branduolio kūrimosi iniciatorėmis galėtų tapti Didžioji Britanija ir Prancūzija. Vasario mėnesį komentuotame Didžiosios Britanijos pranešime apie būsimus pasikeitimus šalies gynybos politikoje britų vyriausybė kalba apie glaudesnį karinį bendradarbiavimą su prancūzais. Bendras karinio pobūdžio veiksmų koordinavimas būtų naudingas ekonominės krizės laikotarpiu, nes sujungtų besidubliuojančias abiejų šalių karinių pajėgų funkcijas ir leistų sutaupyti biudžeto lėšų.

Prie britų ir prancūzų prisijungus vokiečiams, branduolys vienytų tris didžiąsias Bendrijos šalis. Atrodo, kad prie jų linkusi prisidėti ir Italija. Dar praėjusių metų pabaigoje italų užsienio reikalų ministras Franco Frattini pareiškė, kad „niekaip nesibaigianti istorija“ apie Europos kariuomenę pagaliau turi būti baigta. Ministro nuomone, be bendrų karinių pajėgų Bendrijai gresia prarasti svarbaus veikėjo pozicijas pasaulyje ir atsidurti vadinamojo G2 – JAV ir Kinijos – šešėlyje: tuomet euroatlantinio bendradarbiavimo svarbą nusvertų Ramiojo vandenyno ašis.

Tačiau kaip ES kariuomenė galėtų išlyginti galių balansą tarp Europos ir Amerikos arba tarp Europos ir Kinijos, lieka neaišku. Kariniu požiūriu galingiausios senojo žemyno valstybės – Didžioji Britanija ir Prancūzija – turi atitinkamai 188 tūkst. ir 225 tūkst. karinio personalo. JAV šis skaičius siekia 1,38 mln., Kinijoje – 2,25 mln. Kalbant apie artileriją, tankus, povandeninius laivus, situacija panaši. Ne ką geresnė padėtis ir karinių oro pajėgų srityje. Pavyzdžiui, Prancūzija turi 1023 kovinius lėktuvus, Didžioji Britanija – 386, Kinija – 1900, o JAV armijoje jų – daugiau kaip 18 tūkstančių. [1] Todėl noras pasitelkus „Europos armiją“ ES pozicijas pasaulyje padaryti solidesnes atrodo neapskaičiuotas ir pernelyg iššaukiantis.

Pragmatinė Europos kariuomenės sukūrimo priežastis, t. y. finansinių išlaidų efektyvumo didinimas atsisakant paskirai šaliai būdingų karinių veiksmų dubliavimo, yra kur kas protingesnė, tačiau apie tai reikėjo mąstyti gerokai anksčiau. Krizės pradžioje įtikinti valstybes imtis karinio pobūdžio veiksmų koordinavimo ir taip sutaupyti biudžeto lėšų būtų buvę paprasčiau. Dabar, sunkmečiui greičiausiai jau persiritus į antrąją pusę, išlaidų karpymo klausimas nebūtinai bus sprendžiamas sparčiai, nes atsigaunantis ES šalių BVP gali sustiprinti norą kariniu požiūriu likti mažiau priklausomomis nuo Bendrijos sprendimų. Be to, daugeliui iki šiol nėra aišku, kokią gi funkciją atliktų vadinamoji Europos armija.

Remiantis Europos saugumo strategija, kuri Europos Tarybos buvo priimta 2003-aisiais ir patobulinta 2008-aisiais, Bendrijai kylančios grėsmės yra prekyba masinio naikinimo ginklais, terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, kibernetinis ir energetinis pažeidžiamumas, klimato kaitos padariniai, regioniniai konfliktai, valstybės be stabilios teisėtos vyriausybės, skurdas ir piratavimas. Šių grėsmių neutralizavimas turėtų tapti ir bendrų ES karinių pajėgų veiklos tikslu.

Tačiau, kai kurių ekspertų teigimu, tokia misija egzistuoja tik popieriuje, mat Europai palankiau ne kurti gynybos politiką, juo labiau karines pajėgas, o užsiimti krizių valdymu. Jis nuo bendros gynybos politikos skiriasi tuo, kad tam reikia ne nuolatinio, o dažnai tik vienkartinio veiksmų derinimo. Nenuostabu, kad dėl šios priežasties Europa iki šiol nesiryžo sukurti ES kariuomenės, nes jos suformavimo išlaidos būtų akivaizdžiai didesnės negu nauda – gynybos klausimus patogiau palikti Šiaurės Atlanto aljansui, aišku, į jo veiklą įnešant svarų savo indėlį.

[1] http://www.dailymail.co.uk/news/article-1248171/Green-paper-reveals-defence-budget-cuts-new-alliance-France.html

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 12)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras