Europos Komisijos vadovas Briuselyje viešinčiam Gruzijos ministrui pirmininkui priminė, kad tolesnės demokratinės reformos yra būtinos, jei Tbilisio ryšiai su Briuseliu taps vis artimesni. Europos Sąjunga davė suprasti, kad yra nusivylusi Gruzijos demokratiniu progresu, vadovaujant prezidentui Michailui Saakašviliui. Kovo 17 d. Jose Manuelis Barroso prakalbo nauju, griežtesniu tonu, nušviesdamas trūkumus tarp tikslų ir realybės nepastoviose Pietų Kaukazo valstybėse. Jo komentarai yra pirmosios ES tokio lygmens pareigūno viešai išreikštos dvejonės dėl Gruzijos įsipareigojimų demokratijai.

J. M. Barroso pažymėjo, kad ES tikisi, kad toliau vyks demokratinių institucijų konsolidavimas, bus suformuota politinė kultūra ir užtikrinta visiška žiniasklaidos laisvė. Pažanga, įgyvendinant šiuos tikslus, yra pagrindas, jei Gruzija nori suartėti su Europos Sąjunga. Taip pat jis pažymėjo, kad artėjantys Gruzijos vietos rinkimai suteikia galimybę šalies valdančiajam elitui parodyti savo atsidavimą politiniam pliuralizmui ir tarptautiniams laisvų ir sąžiningų rinkimų standartams.

ES pareigūnai ilgai tyliai reiškė savo nusivylimą augančiu prezidento M. Saakašvilio autoritariniu ir chaotišku valdymu po 2003 m. Rožių revoliucijos. Blokas buvo sukrėstas dėl smurtinio opozicijos demonstracijų malšinimo 2007 m., o, ES remtos apklausos duomenimis, dauguma 2008 m. karo tarp Rusijos ir Gruzijos priežasčių siejamos su M. Saakašviliu dėl pernelyg jautrios reakcijos į Rusijos provokacijas.

Kovo 13 d. Gruzijos provyriausybinė televizijos stotis „Imedi“ pranešė apie Rusijos invaziją į Gruziją ir taip sukėlė paniką šalies viduje. J. M. Barroso teigė, kad jis „sunerimęs“ dėl šios apgaulės. Pasklido svarstymų, ar „Imedi” veikė vyriausybės įsakymu, tačiau per vizitą Briuselyje šalies premjeras paneigė tokius įtarimus.

EK pirmininkas J. M. Barroso akcentavo, kad ES rimtai vertina šį incidentą, kartu įspėjo Gruzijos vyriausybę susilaikyti nuo įtampos gilinimo regione. ES, kuri vienintelė kontroliuoja tarptautinę stebėjimo misiją Gruzijos ir dviejų separatistinių regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – pasienyje, turi tam tikro svorio sprendžiant problemas. Misijos veiklos pratęsimas yra pagrindinis Gruzijos politikos tikslas, tačiau dėl šios misijos ateities Sąjungos valstybių narių nuomonės išsiskiria. Ypač baiminasi Prancūzija ir Vokietija, kad, kilus naujai įtampai tarp Tbilisio ir Maskvos, galėtų komplikuotis ES santykiai su Rusija.

Gruzijos premjeras per vizitą Briuselyje pasiekė vieną mažą pergalę – gavo užtikrintą pažadą, kad susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo galėtų būti pasirašytas vasaros pradžioje. Toks susitarimas Gruzijos piliečiams atpigintų ES vizas ir palengvintų jų išdavimą.

Pagal 2010 m. kovo 18 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.