Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Putinas turi išeiti! (6)

Ežednevnij žurnal
2010 03 22

Rusijos piliečiai! Paskelbti šį kreipimąsi mus paskatino suvokimas, kad valdžios viršūnėlės valia mūsų šalis atsidūrė istorinėje aklavietėje.

Siekdama savo saugumo garantijų Šeima suteikė praktiškai neribotą valdžią nei talentais, nei būtina gyvenimiška ir profesine patirtimi nepasižyminčiam abejotinos reputacijos žmogui, ir tai nulėmė staigią visų valstybės valdymo institutų degradaciją.

Permainų būtinybę jau jaučia ir nemaža valdančiojo „elito“ dalis, prisiminkime plačiai nuskambėjusį pareiškimą „Rusija, pirmyn!“ Tačiau Medvedevo „modernizacijos“ projektas yra aiškiai imitacinio pobūdžio ir siekia tik vieno – atnaujinti dekoracijas, autoritarinės kleptokratijos režimo prigimtį paliekant nepaliestą.

Mes tvirtiname, kad Rusiją žlugdanti visuomeninė politinė konstrukcija, kuri šiandien yra primesta mūsų šalies piliečiams, turi savo architektą, kuratorių ir sargą viename asmenyje. Jo vardas – Vladimiras Putinas.

Mes tvirtiname, kad Rusijoje šiandien jokios esminės reformos yra neįmanomos, kol Putinas turi realią valdžią.

Mes tvirtiname, kad Putino režimo demontavimas ir šalies posūkis demokratinės raidos link gali prasidėti tik po to, kai iš Putino bus atimti visi valstybės ir visuomenės valdymo svertai.

Mes tvirtiname, kad savo valdymo metais ne kas kitas, o Putinas tapo negailestingos savo piliečiams, korumpuotos ir nenuspėjamos šalies simboliu. Šalies, kurioje piliečiai yra beteisiai ir absoliutinė diduma nuskurdę. Šalies, kuri neturi nei idealų, nei ateities.

Jelcino laikais, kaip mėgsta kartoti Kremliaus propagandistai, Rusija buvo parklupdyta, tačiau Putinas ir jo pakalikai sumurkdė ją veidu į purvą.

Į valdžios paniekos ne tik individo teisėms ir laisvėms, bet ir pačiam žmogaus gyvenimui purvą.

Į veidmainiškos ir bejėgiškos politinių ir visuomeninių institutų – pradedant nuo biurokratinio „Vieningosios Rusijos“ fantomo ir baigiant „našistiniu“ putinjugendu – imitacijos purvą.

Į protus ir sielas demoralizuojančios televizinės tamsybės, paverčiančios vis dar vieną iš labiausiai išsilavinusių pasaulio tautų bedvase ir amoralia minia, purvą.

Į totalios vagystės ir korupcijos, tekančių iš pačių Rusijos valdžios aukštumų, purvą. Be ilgametės Putino pagalbos negalėtų egzistuoti nei jam artimų milijardierių – Abromovičiaus, Timčenkos, Kovalčiukų, Rotenbergo – finansinės imperijos, nei parazitinės valstybinės draugų korporacijos – Rusijos ekonomikos „juodosios skylės".

Savo iškilimą pradėjęs istoriniu „skandinti atmatų duobėje“, Putinas jau beveik vienuolika metų naudoja šį universalų šalies valdymo „instrumentą“, ypač efektingą santykiuose su politiniais oponentais ir verslo konkurentais.

Bet koks politinis, socialinis ar ekonominis nuomonių skirtumas iš karto užgniaužiamas: geriausiu atveju – administraciniais suvaržymais, o dažniausiai OMON‘o lazdomis, baudžiamosiomis bylomis, fizine prievarta ir net žmogžudystėmis. Putinas darbais įrodė, kad asmeninius oponentus jis naikins visais įmanomais būdais.

Per visą buvimo valstybės valdžios viršūnėje laiką Putinas sužlugdė viską, ką buvo galima sužlugdyti: pensijų, administracinę, kariuomenės, specialiųjų tarnybų, teisėsaugos, teismų sistemos ir kitas reformas, apgailėtinoje padėtyje tebėra šalies sveikatos apsaugos sistema.

Švietimo ir mokslo, atiduotų į „Ozero“ („Ežero“) kooperatyvo veikėjų rankas, nuosmukis toks, kad šiandien rusų mokslinės minties „titanais“ jau galima laikyti ir tokius kaip Petrikas ir Gryzlovas.

Prarastas visas dešimtmetis, kai angliavandenių ir metalų kainų bumas galėjo būti panaudotas šalies modernizacijai ir struktūrinei ekonomikos pertvarkai. Dėl to pasaulinės krizės, kuri Rusijai dar toli gražu nesibaigė, smūgis šaliai ir buvo toks negailestingas.

Paskirtas Jelcino įpėdiniu, Putinas ne tik nesugebėjo ištaisyti lemtingų savo pirmtako klaidų ir užgesinti Kaukazo gaisro, bet ir įsigudrino savo politika suteikti jam naujos jėgos, keliančios grėsmę šalies teritoriniam vientisumui.

„Kurskas“, „Nord-Ost“, Beslanas, dešimtys tūkstančių žuvusių Antrajame pilietiniame Kaukazo kare, tūkstančiai praradusių gyvybę technogeninėse katastrofose ir sudegusių žmonėms gyventi nepritaikytuose pensininkų ir invalidų namuose, dešimtys nužudytų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, politinių režimo oponentų ir tiesiog milicijos sadistinės savivalės aukų – visa tai Putino valdymo laikų antkapiniai paminklai. Ligi šiol neatskleistos Putino režimo užuomazgų paslaptys: Basajevo žygis į Dagestaną, namų sprogdinimai Maskvoje ir Volgodonske, „pratybos“ Riazanėje.

Putino nesugebėjimas mąstyti strategiškai jau seniai nieko nestebina. Jam nelemta nuspėti, koks bus pasaulis po dešimties penkiolikos metų, kokią vietą šiame besikeičiančiame pasaulyje privalo ir gali užimti Rusija. Jis nesugeba matyti realios rizikos ir grėsmių Rusijai, vadinasi, negali ir deramai planuoti galimos raidos krypčių ir nustatyti potencialių sąjungininkų ir priešininkų.

Akivaizdi tokios trumparegės politikos iliustracija – neseniai su Kinija pasirašyta kapituliacinė sutartis, kuria Putinas lengva ranka praktiškai atiduoda Kinijai Tolimuosius Rytus ir Rytų Sibirą.

Kad Putinas neįžvelgia ateities, rodo ir jo maniakiška aistra tiesti naftotiekius visomis įmanomomis ir neįmanomomis kryptimis bei ambicingi ir itin brangūs projektai (tokie kaip Sočio olimpinės žaidynės ar grandiozinio tilto į Rusijos salą statyba), visiškai nederami valstybėje, kurioje diduma žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.

Laikinai persikėlęs iš prezidentinės kėdės į ministro pirmininko apartamentus ir palikęs Kremliuje paklusnų tos pačios „kraujo grupės“ savo vietos saugotoją – šiuolaikinį Simeoną Bekbulatovičių, – Putinas sukūrė atvirai antikonstitucinę šalies valdymo iki gyvos galvos konstrukciją.

Akivaizdu, kad Putinas valdžios savo noru niekada neatsisakys. Jo tvirtą pasiryžimą valdyti Rusiją iki gyvenimo galo lemia jau ne tiek valdžios troškimas, kiek atsakomybės už tai, kas padaryta, baimė. Tai žemina rusų tautą, o Rusijos valstybei turėti tokį valdovą kaip Putinas yra pražūtinga. Šito kryžiaus Rusija toliau nešti negali.

Sprūstant žemei iš po kojų Putino grupuotė bet kuriuo momentu nuo paskirų represijų gali pereiti prie masinių. Mes perspėjame teisėsaugos institucijų ir jėgos struktūrų darbuotojus: neikite prieš savo tautą, nevykdykite korumpuotų politikų nusikaltėliškų įsakymų, kai jie pasiųs jus žudyti vardan Putino, Sečino, Deripaskos.

Šiandien vieningu nacionaliniu reikalavimu mitinguose nuo Vladivostoko iki Kaliningrado turi tapti šūkis „Putinai, išeik!” Atsikratyti putinizmo – pirmas, bet būtinas žingsnis kelyje link naujos laisvos Rusijos.

http://ej.ru/?a=note&id=9935

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras