Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Bendra Europos valiuta

2010 03 23

Euro zona ieško kelių, kaip sustiprinti pasitikėjimą bendra valiuta. Finansiniai Graikijos sunkumai išryškino daugybę bendros Europos valiutos silpnų vietų, todėl dabar politikos ir ekonomikos ekspertai stengiasi rasti būdų, kaip stabilizuoti eurą. „Spiegel Online“ apžvelgia pasiūlymus.

Prancūzų ekonomikos ministrė Christine Lagarde atrodo norinti kovoti. Ji sukėlė pasipiktinimą Berlyne, kai sukritikavo Vokietijos prekybos perteklių per interviu su „Financial Times“. „Faktas, kad Vokietija eksportuoja daugiau negu suvartoja namuose, kenkia šios valstybės kaimynėms Europoje“, – teigė C. Lagarde. Be to, kalbėdama Prancūzijos radijo stočiai RTL, pridūrė, kad kai ekonominė sąjunga ir euro zona susiduria su sunkumais, kiekvienas turi prisidėti prie sprendimo. Valstybės su deficitu turi jį sumažinti, o turinčios prekybos perteklių neturi būti savarankiškos. „Vokietija turėtų šiek tiek sumažinti mokesčius, kad padidintų vidaus išlaidas“, – siūlė ministrė. Vokietijos krikščionių demokratų atstovė kanclerė Angela Merkel reagavo šaltai. „Mes neatiduosime savo stipriųjų pusių srityse, kuriose esame stiprūs“, – sakė ji Vokietijos parlamente. Kanclerė rodė susidomėjimą bendro ekonominio valdymo sąvoka Europai, bet tai turėtų būti skirta sėkmingoms Europos ekonomikos šalims, o ne atsiliekančioms valstybėms.

Tačiau juk būtent nekonkurencingiausios valstybės kelia didžiausią grėsmę euro zonai. Grėsminga biudžeto situacija Graikijoje išryškino bendros valiutos silpnąsias vietas. Panaši situacija yra Ispanijoje, Airijoje, Italijoje ar Portugalijoje, o tai gali dar labiau apsunkinti reikalus. Kritikai įspėja, kad euro zona susiduria su svarbiu patikrinimu. Nuo pat bendros valiutos įvedimo, jie teigia, valstybės vis labiau augo, užuot augę kartu vienoje ekonominėje zonoje. Taip nutiko todėl, kad jau nebėra valiutos kurso svyravimų, kurie subalansuotų konkurencingą prieštaringumą. Bendrija dabar susideda iš tokių valstybių kaip Vokietija ir Suomija su dideliu perteklium ir iš tokių kaip Graikija ir Portugalija su masiškais deficitais. Pastarosios, negalėdamos išsilaikyti šalia stiprių Europos ekonomikų, metai iš metų gyveno iš kreditų iš esmės dėl mažų palūkanų normų. Logiška išvada galėtų būti bendra ekonomikos politika visai Europos Sąjungai (ES), tačiau šiai idėjai nepritariama, nes valstybės nenori atsisakyti savo biudžeto ir finansinės politikos kontrolės. Kyla klausimas, kaip ateityje bendrija gali išvengti tokių krizių, kokia ištiko Graikiją, ir kokie blogiausi scenarijai gali tapti realybe. „Spiegel Online“ aiškinasi svarbiausius klausimus, susijusius su euro ateitimi, taip pat ar Europa deda pagrindus bendram ES ekonominiam valdymui.

Šis pavadinimas skamba pakankamai ambicingai. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso apsvarstė ekonominės politikos tikslų paketą ateinantiems dešimčiai metų. Tai  –  „Europa 2020“. Tikslai yra:

1) 75 procentai žmonių, jaunesnių negu 64 metai, bus įdarbinti;

2) 3 procentai BVP bus investuojama į tyrimus ir plėtrą;

3) ES klimato tikslai bus įgyvendinti;

4) 40 procentų jaunų žmonių turės universitetinį išsilavinimą;

5) skurstančiųjų skaičius bus sumažintas 20 milijonų.

„Europa 2020“ tikslai bus išskaidyti į rekomendacijas kiekvienai ES šaliai. Jos turės patvirtinti nacionalines reformų programas kartu su nustatytomis įgyvendinimo datomis. Kita vertus, planas neįtraukia sankcijų mechanizmų šalims, nepasiekusioms tikslų. Egzistuoja tik įspėjimai.

Pagal 2010 m. kovo 19 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (107)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras