Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vakarai ir Rytai, arba naujo šaltojo karo šešėlis

Viktoras Denisenko
2010 03 29

„Šaltasis karas“, „ginkluotės varžytuvės“, „geležinė uždanga“ – atrodytų, tokie žodžių junginiai liko praeityje. Šie reiškiniai dabar turėtų dominti tik istorikus, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti, kad istorija kartais apibūdinama kaip spiralė, galinti atvesti mus į tą patį (ar panašų) tašką, iš kurio, atrodytų, jau buvome išėję ir grįžti neplanavome. Tikrai, jau atrodė, kad Rytų ir Vakarų priešprieša Europoje, žlugus Sovietų Sąjungai ir kariniam Varšuvos blokui, yra nebeaktuali. NATO aktyviai peržiūri savo strategijos koncepciją, įvardydama kaip pagrindines grėsmes ne konkrečias šalis, o tarptautinį terorizmą ir kitus naujo pobūdžio iššūkius. Viena iš Šiaurės Atlanto aljanso šalių, Prancūzija, net yra pasiryžusi parduoti Rusijai karinių laivų. Ar tai byloja, kad Europos žemyne pasiekta stabilumas ir harmonija?

NATO – „priešas už vartų“

Atsiverskime visai neseniai, šių metų vasario 5 d., Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo patvirtintą „Karinę Rusijos Federacijos doktriną“. Žinoma, mes nepamatysime čia tiesioginio pareiškimo, kad NATO yra priešas. Toks tiesmukumas yra būdingas tik vidinei Rusijos informacinei erdvei. Oficialiu lygmeniu viskas formuluojama subtiliau. Šios doktrinos aštuntojo punkto pirmame papunktyje nurodoma, kad tarp „pagrindinių išorinių karinių grėsmių“ yra „siekis suteikti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) jėgos potencialui globalias funkcijas, realizuojant jas apeinant tarptautines teisės normas, priartinti karinę šalių – NATO narių infrastruktūrą prie Rusijos Federacijos sienų, taip pat ir bloko plėtros keliu“. Faktiškai šis doktrinos punktas rodo, kad Rusija oficialiai vertina NATO plėtros perspektyvą kaip grėsmę sau, o iš to galima padaryti vienintelę išvadą – Rusija oficialiai laiko Šiaurės Atlanto aljansą priešu. Ko gero, tai nėra didelė naujiena, nes neoficialiai, informacinėje Rusijos erdvėje, apie NATO priešiškai kalbama jau nebe pirmus metus, sėkmingai vartojant dar sovietinės propagandos ištobulintus štampus ir klišes.

O NATO nelaiko Rusijos priešu. Šiaurės Atlanto aljanso vadovybė stengiasi nekreipti dėmesio į agresyvią Maskvos retoriką. Pirma, konfrontacija su Rusija taptų sunkios, niekam nereikalingos geopolitinės krizės Europoje ženklu, antra vertus, tokiai konfrontacijai iš esmės nėra jokių objektyvių priežasčių (be propagandinės Maskvos strategijos, kuri labiau siekia ne sukurti realią konfrontaciją su NATO, o mobilizuoti savo visuomenę aplink „valdžios vertikalę“). Tačiau negalima teigti, kad Rusija visiškai nesinaudoja tokia atlaidžia Šiaurės Atlanto aljanso pozicija. Įsiveržimas į Gruzijos teritoriją 2008 metų rugpjūtį buvo savotiškas Maskvos eksperimentas tiriant savo „galimybių ribas“. Vangi Vakarų, pirmiausia NATO, reakcija į Rusijos veiksmus parodė, kad tos „galimybių ribos“ yra gana plačios (gal net platesnės, negu Kremlius tikėjosi).

Manevrų kryptis – Vakarai

Dar vienu „laiko ženklu“ tapo 2009 metų rudenį Baltarusijos teritorijoje įvykę plataus masto bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai manevrai „Zapad 2009“ („Vakarai 2009“). Šiose karinėse pratybose dalyvavo apie 12,5 tūkstančio abiejų šalių karių, iki 40 lėktuvų ir apie 200 vienetų kitos karinės technikos. Pratybos truko tris savaites. Toks plataus masto karinis sujudimas faktiškai prie pat išorinės Europos Sąjungos ir NATO sienos neliko nepastebėtas. Labiausiai šios karinės pratybos privertė sunerimti Baltijos šalis, ypač kai vėliau tapo žinoma, kad pagal pratybų scenarijų susivienijusios Rusijos ir Baltarusijos pajėgos gynėsi nuo „teroristinio ir karinio pavojaus“ iš Lenkijos ir Baltijos šalių, t. y. iš NATO.

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas nė kiek nestebina. Jis grindžiamas teisiniais aktais, kurie buvo priimti kuriant sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę (savotiškas Sovietų Sąjungos reanimacijos projektas, egzistuojantis labiau popieriuje nei tikrovėje) ir steigiant KSSO – Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (Maskvos sumanytą kaip atsvarą NATO). Įdomu tai, kad 2009 metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka faktiškai sabotavo KSSO bendrų greitojo reagavimo pajėgų kūrimą, o jau rugsėjo mėnesį svetingai priėmė savo šalyje Rusijos prezidentą D. Medvedevą ir rusų karius, atvykusius į pratybas. Beje, pasibaigus „Zapad 2009“ manevrams Baltarusija vis dėlto prisidėjo prie KSSO greitojo reagavimo pajėgų kūrimo. Gali būti, kad „paskutiniojo Europos diktatoriaus“, mėgstančio per pratybas pasipuikuoti su karine uniforma, širdį suminkštino tai, jog „Zapad 2009“ manevrai buvo per pastaruosius metus akivaizdžiausia glaudaus Rusijos ir Baltarusijos karinio bendradarbiavimo išraiška (tačiau Minskas vis dar neskuba padėti įtvirtinti Rusijos „didžiausios karinės pergalės“ rezultatų – nepripažįsta Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės).

Tam tikro atsako į „Zapad 2009“ Rusija ir Baltarusija sulauks šiais metais. Baltijos šalių regione planuojamos įvairaus masto karinės pratybos, jose Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinės pajėgos tobulins sąveiką su kitais NATO partneriais.Šiaurės Atlanto aljanso atstovai pabrėžia, kad visos numatomos pratybos yra planiniai renginiai, tačiau Rusijos žiniasklaida atkakliai teigia, jog tai NATO atsakas į „Zapad 2009“ ir „Ladoga 2009“ mokymus (karinės pratybos „Ladoga“ vyko 2009 metų vasaros pabaigoje šiaurės vakarinėje Leningrado srities dalyje netoli Sankt Peterburgo). Ko gero, kaip tik taip – kaip atsaką –manevrus Baltijos šalyse vertins ir Rusijos vadovybė.

Light šaltasis karas

Paskutiniu metu politologinėje erdvėje verda naujo šaltojo karo šalininkų ir priešininkų ginčai. Vieni teigia, kad naujas šaltasis karas jau prasidėjo ir aktyviai vyksta; kiti mano, kad trinties tarp Rusijos ir Vakarų nevertėtų vadinti šaltuoju karu. Bet kuriuo atveju Rusijos ir susivienijusios Europos bei JAV konfrontacija menkai primena žūtbūtinę Sovietų Sąjungos ir NATO šalių bloko priešpriešą, tačiau tai, ką mes matome dabar, galima būtų pavadinti šaltojo karo light (angl. lengvas) variantu arba galimo naujo šaltojo karo šešėliu. Ar ši susvetimėjimo praraja tarp Rytų ir Vakarų gilės, pirmiausia priklauso nuo Rusijos, nes, pasikartosiu, NATO jau daug kartų parodė Maskvai, kad konfrontacijos tikrai nenori ir nesiekia (tačiau visą laiką žiūrėti į Rusijos veiksmus „plačiai užsimerkus“ ir visiškai nekreipiant dėmesio irgi vargu ar pavyks).

Beje, šių metų sausio pabaigoje Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė susitarimus dėl tolesnio karinio bendradarbiavimo 2010 metais ir dėl pasirengimo bendriems kariniams manevrams 2011 metais. Įdomu bus pažiūrėti, kur tos būsimos karinės pratybos vyks ir ar jas bus galima laikyti „atsaku“ į šių metų NATO mokymus Baltijos šalyse. Jei taip, tai, ko gero, teks konstatuoti, kad light šaltasis karas tikrai vyksta. Tačiau vargu ar ši konfrontacija gilės labai stipriai ar greitai. Ko gero, grįžimo prie tikro šaltojo karo situacijos nenorėtų nei Vakarai, nei Maskva.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras