Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Prarastas Europos dešimtmetis

2010 04 01

„Niekada nepripažinkite pralaimėjimo. Jeigu yra grėsmė, kad nepasieksite tikslo, nukelkite jo datą. Anksčiau ar vėliau jums pavyks.“ Šia paprasta taisykle daugelis Rytų Europoje sekė socialistų laikais, tačiau šiomis dienomis ji populiari ir tarp Europos Sąjungos (ES) biurokratų Briuselyje. 2010 metų kovo 24 dieną visi Europos reikalų stebėtojai iškals akmenyje: ES nepavyko pasiekti tokių tikslų kaip ekonomikos augimas, efektyvumas ir veiksmingumas, modernizacija, o visa tai buvo numatyta prieš dešimt metų Lisabonoje. Užuot tapusi dinamiškiausia pasaulio ekonomika, ES praranda savo pozicijas. Ji kaip visuma nepasiekė nė vieno iš 17 kiekybinių rodiklių, numatytų Lisabonos strategijoje. Ir visi kiti tikslai, pridėti proceso metu, buvo panaudoti tik tam, kad nacionalinės biurokratijos paruoštų planus pagal vadinamąjį atviro koordinavimo metodą.

Užuot įsigilinusi į šios nesėkmės priežastis, ES pateikia naują ambicingą dokumentą su 2020 metų tikslais. Atrodo, vėl bus daug kalbama ir svajojama. Kyla klausimas, kas nepasisekė Lisabonos strategijoje. Iš esmės, viskas, bet visų pirma pats metodas. Taisyklės be stebėsenos ir prievartos bei reikalavimo mechanizmų yra vien tik tuščia retorika. Tikslai ir jų įgyvendinimas buvo nuolat atidėliojami, be to, jie patys pasirodė klaidingi ir jų buvo gerokai per daug. Pasiteisinimas tokiame ilgame sąraše yra teiginys, kad pasiektas bent vienas tikslas – kaip trofėjus pasididžiuoti namuose. Tikslai dažniausiai nereikalauja tarptautinio koordinavimo. Tai darbo politika, vaikų priežiūra ar pensijos. Švelnus metodas ir sankcijų šalims nebuvimas atidėlioja minėtą procesą. Daugiau numatomos pasekmės, o ne politikos instrumentai.

Dėl visų šių priežasčių Lisabonos strategijos atidėjimas 2020 metams yra ne visai suprantamas. Atskiras aiškus atvejis yra aplinkos apsauga. 2012 metų Kioto tikslai pasiekiami. Bet kurios šalies delsimas pažeidžia kitų valstybių pastangas. Kitas pavyzdys yra energijos paskirstymas. ES neturi bendros energijos rinkos, o tai didina verslo sąnaudas, namų ūkių išlaidas ir mažina efektyvumą. Svarbūs yra visos Europos tikslai, o ne tik nacionaliniai pasiekimai ar sankcijos valstybėms, neliberalizuojančioms savo rinkų. Kitas valstybėms atsiperkantis tikslas ES lygmenyje yra migruojančių talentų pritraukimas. Šiuo metu Europa pralaimi pasaulines varžybas dėl jų, o visuotinis nuosmukis suteikia galimybę pakeisti žmonių kapitalo judėjimą ir geografiją.

Atitinkama migracijos politika ir talentingiems žmonėms palanki aplinka, remiamos Europos lygiu, galėtų pagerinti tokios migracijos balansą, kuris dabar visose ES šalyse yra neigiamas arba nulis.

Į pokyčius ekonominėse iniciatyvose atsižvelgiama, todėl svarbu investuoti į mokslinius tyrimus ir visuomenės švietimą. Tai leistų Europai tapti talentingų žmonių ir efektyvios energetikos vieta.

Pagal 2010 m. kovo 23 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (102)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (139)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras