Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kemalis Kirisci, Nathalie Tocci ir Joshua Walkeris. Turkijos transatlantinė vertė

2010 04 03

Per penkerius metus Turkija, atnaujinusi derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, labai pasikeitė. Šioms deryboms vedant į niekur, ji ėmė plėsti savo tarptautinį akiratį. Iš tiesų šalies užsienio politika dabar pirmą kartą yra tokia iniciatyvi ir daugiamatė. Ji šiuo metu yra pagrindinė savarankiška žaidėja Vidurio Rytuose ir tolimesniuose regionuose. Tiek JAV, tiek Europoje imama nerimauti, kad Vakarai kažkokiu būdu „praranda“ Turkiją. Kol kas Turkijos „išskirtinumas“ Vidurio Rytuose nebūtinai yra žalingas, atvirkščiai, gali būti naudinga jos partneriams iš Europos ir Amerikos. Visgi galima Turkijos įtaka Vidurio Rytuose savaime nereiškia naudos Vakarams. Ji būtų realizuota tik tada, jei ES tęstų stojimo procesą sąžiningiau ir tvirčiau ir jei JAV pradėtų Turkiją traktuoti kaip nepakeičiamą partnerę regione.

Turkija per vėlai įsitraukia į Vidurio Rytus, tarpininkaudama konfliktuose, plėtodama ekonominius santykius ir liberalizuodama gyventojų judėjimą, visas iniciatyvas, kurių tikslas – regioninės taikos, klestėjimo ir atvirumo skatinimas. Taip pat Turkija elgėsi ir su posovietinėmis valstybėmis paskutiniame XX a. dešimtmetyje, nemažindama dėmesio Vakarams.

Bendradarbiavimo su Ankara plėtojimas, siekiant panaudoti Turkijos potencialą skatinti taiką ir stabilumą Vidurio Rytų regione, yra būtinas tiek JAV, tiek ES. Visgi Turkijos demokratija dar nėra konsoliduota, o tai yra išankstinė sąlyga, kad jos užsienio politika taptų svarbi ES ir JAV. ES skatinamos reformos dramatiškai pakeitė politinį klimatą šalyje, tačiau transformacija į liberaliąją demokratiją neužbaigta.

Vidaus politikos trūkumai ir politinė poliarizacija paskatino pasitraukti iš užsienio politikos, grįstos universaliomis vertybėmis. Taigi, tolesnis Turkijos transatlantinių partnerių įsipareigojimas išlieka gyvybiškai svarbus. 2009 m. liepos mėnesio apklausa, vykdyta 7 arabų valstybėse, parodė, kad 64 proc. respondentų tiki, kad Turkijos narystės ES perspektyva daro ją patrauklia partnere dėl reformų arabų pasaulyje, o ypač tiesioginės sąsajos tarp Turkijos užsienio politikos potencialo ir jos prisijungimo prie ES kurso.

JAV prezidento Barako Obamos administracijos požiūris į Turkiją buvo konstruktyvus, taip pat būta veiksmingo praktinio bendradarbiavimo Irako ir Afganistano ateities, arabų ir Izraelio konflikto ir Libano klausimais. Netgi Irano atžvilgiu skirtumas tarp JAV ir Turkijos yra labiau dėl priemonių nei tikslų. Turkijos geresnė padėtis Vidurio Rytuose galėtų pagelbėti JAV demokratijos paramai regione.

ES vaidmuo yra labiau kritiškas. Atrodo, ji atsisakė Turkijos, nesugebėdama įvykdyti savo dešimtmečiais trunkančio įsipareigojimo, sudaryto dar Šarlio de Golio ir Konrado Adenauerio, t. y. derėtis dėl Turkijos narystės ES sąžiningai. Turkijos politinei sistemai reikia tikrumo, kurį suteiktų ES įsipareigojimas ir reali narystės perspektyva tam, kad ši tęstų vis dar reikalingas sistemines politines reformas. Derybų dėl narystės atgaivinimas yra vienintelis būdas atkurti politinių jėgų pasitikėjimą ir kartu iš naujo pagyvinti reformų procesą šalies viduje.

Turkijos regioninė svarba transformavo statišką Šaltojo karo barjerą į galimą regioninės taikos, gerovės ir stabilumo katalizatorių. Tik šis pokytis reikalauja paramos iš ES ir JAV. Vakarai niekada neturėjo Turkijos, todėl diskusijos, kas „prarado“ ją, yra beprasmės. Būtina aptarti sąlygas, kurios leis Turkijai išpildyti savo transatlantines viltis.

Pagal portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras