Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Guy Sormanas. Azijos laikmetis

2010 04 09

Iš vienos pusės, šiandien praktiškai aišku, kad prasideda Azijos amžius, per kurį politinė ir ekonominė galia pereis iš Vakarų į Rytus. Kinija išstūmė Vokietiją iš pasaulio lyderės eksportuotojos pozicijos. Azijos sėkmė neturėtų būti nuvertinta, ypač turint galvoje, kad jos vyriausybės protingai pasinaudojo finansine krize kaip galimybe sustiprinti laisvosios rinkos mechanizmą. Pietų Korėja, pavyzdžiui, tuo pat metu padėjo vargšams ir panaikino valstybės reguliavimą darbo rinkoje, o Jungtinės Valstijos ir Europa to nedarė. Tačiau, iš kitos pusės, yra per anksti skelbti Azijos amžių. Galbūt Pietų Korėjos, Japonijos, Vietnamo ir Kinijos rytų pakrantės ir turi panašias kultūrines charakteristikas ir ekonominę strategiją, tačiau Centrinė ir Vakarų Kinija yra įklimpusi skurde, Indonezija priklauso kitam kultūros ir ekonomikos pasauliui, o Indija taip pat yra visai kitokia Azija. Azija nėra politiškai vienalytė, vienos dalys valdomos demokratiškai, o kitos yra despotų rankose. Be to, ji neturi bendros ekonomikos sistemos. Kinijos vadinamasis valstybės kapitalizmas nepriklauso tai pačiai kategorijai kaip privatusis kapitalizmas Japonijoje ir Korėjoje.

Indija iš esmės išlieka žemės ūkio šalimi su smulkiuoju verslu ir paslaugų sektoriumi. Azija taip pat nėra sprendimų centras, ji neturi koordinuojančių institucijų, panašių į NATO ir Europos Sąjungos (ES). Tai svarbu, nes Vakaruose iš esmės vyrauja taika, o Azija drebinama konfliktų, ypač Pakistane ir aplink jį. Karo grėsmė didėja, pakirsdama prekybą, ir Azijos ekonominė dinamika gali neišgyventi. Sunku patikėti, kad Azijos amžiuje jos saugumas priklauso nuo ne iš joje kylančių jėgų. Sąlyginai Azijos silpnybė yra per mažas rūpinimasis inovacijomis, pagrindine ekonominės dinamikos sudedamąja dalimi. Kinijos eksportas turėjo mažą pridėtinę vertę ir daug pigios darbo jėgos, o rafinuoti produktai, kuriuos ji gamina, pavyzdžiui, telefonai, buvo sugalvoti Vakaruose. Japonija ir Pietų Korėja yra išradingesnės, tačiau ir jos dažnai tobulina produktus ir paslaugas, išrastas Vakaruose.

Atsiliekantis Azijos inovacijų kapitalas veikiausiai paremtas jos švietimo sistema. Azijos studentai, kai tik turi galimybę, išvyksta į Šiaurės Amerikos ir Europos universitetus ir iš ten negrįžta. Daugelyje sričių nepaneigiamas Azijos progresas atspindi Vakarų vertybių transformaciją. Kapitalizmas, demokratija, individualizmas, lyčių lygybė ir sekuliarizmas yra Vakarų sąvokos, kurios buvo priimtos Azijoje. Tiesa, čia kyla ir nepasitenkinimo vesternizacija apraiškų, bandoma propaguoti vadinamąsias Azijos vertybes, pvz., harmonijos principas, tačiau šias pastangas silpnina politinė motyvacija. Harmonijos idėja yra turtinga filosofinė sąvoka klasikiniame budizme ir konfucianizme. Ji nusipelno daugiau nei despotiškai blokuoti demokratizaciją. M. Gandhi filosofija ir dvasia taip pat nėra ypač palaikomos.

Taigi šiais laikais nėra tokio dalyko kaip autonominė nacionalinė ekonomika. Beveik visi produktai ir paslaugos yra visuotiniai. Kuo jie rafinuotesni, tuo greičiau dingsta nacionalinis identitetas. Nėra išskirtinai Rytų ar Vakarų mobiliųjų telefonų ar finansinių operacijų. Apsikeitimas kuria tarpusavio priklausomybę. Kai Azija auga, Vakarai netampa skurdesni. Arba progresuojame kartu, arba nėra jokio progreso. Mes neįžengėme į Azijos amžių, mes įžengėme į visuotinį amžių. Tas pasaulis bus nebūtinai geresnis, tiesiog kitoks.

Pagal 2010 m. balandžio 1 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (127)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras