Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV Centrinė žvalgybos valdyba – karinio elito rankose: auganti Pentagono galia?

Dovilė Bajoraitė
2006 06 30

http://www.fas.org/irp/cia/ciaseal.jpgŠių metų gegužės 30 d. naujuoju JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu tapęs generolas Michaelas Haydenas (Michael V. Hayden) sukėlė daug diskusijų visuomenės ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. JAV karinių pajėgų generolo paskyrimas žvalgybos vadovu kelia naujus klausimus ir abejones tuo, kiek nepriklausoma JAV centrinė žvalgyba galės būti ateityje.

G. W. Busho paskirta karinių oro pajėgų generolo kandidatūra Senate buvo vertinta nevienareikšmiškai ne vien dėl jo vadovautos Nacionalinės saugumo agentūros patvirtintos slapto telefoninių pokalbių pasiklausymo ir elektroninio pašto tikrinimo be orderio programos, kuri kritikuojama kaip prieštaraujanti įstatymams bei pažeidžianti pilietines teises. Ypatingą dėmesį svarstydami Haydeno kandidatūrą Senate kritikai sutelkė ties jo kaip kariškio asmenybe, kuri iš esmės prieštarauja Centrinės žvalgybos valdybos nepriklausomumo principui.

Vis dėlto šios abejonės nesukliudė M. Haydenui tapti JAV žvalgybos vadovu. Pareigūnas ne kartą akcentavo esąs nepriklausomų pažiūrų, o senatoriai, balsuodami už M. Haydeno kandidatūrą, ko gero, didesnį dėmesį kreipė į aukštą Haydeno kvalifikaciją bei ilgą – 20 metų – žvalgybinio darbo patirtį.

Kaip bebūtų, klausimai ir abejonės, susiję su karinių pajėgų pareigūno paskyrimu į aukštą nacionalinio saugumo žinybos vadovo postą, nėra visiškai nepagrįsti. Centrinės žvalgybos agentūros vadovas valdo CŽV operacijas, biudžetą ir personalą. Kitaip tariant, jis yra tiesiogiai susijęs su informacijos rinkimu, valdymu ir teikimu aukščiausiems šalies pareigūnams, informuojant juos apie nacionalinį saugumą ir grėsmes. Tuo tarpu pastarųjų metų įvykiai rodo ne tik milžiniškas JAV žvalgybos spragas, bet ir vis didėjantį kariškių vaidmenį JAV politinių sprendimų priėmimo procese. Taigi šiame kontekste kaltinimas, mestas Haydenui kaip karinių pajėgų pareigūnui, užėmusiam nepriklausomos civilinės žvalgybos agentūros postą, daugeliu požiūrių atrodo pagrįstas.

Auganti JAV karinio elito galia

Pirma, reiktų pažymėti tai, jog JAV kariniam sektoriui būdinga ypač išplėtota organizacinė struktūra (vien JAV gynybos departamente dirba apie 23 000 tarnautojų). Antra, milžiniškos Karui prieš terorizmą skiriamos lėšos ir vis didėjantis karinio sektoriaus finansavimas suteikia daug nepriklausomybės kariniam elitui valdžios piramidėje. Galiausiai nevalia pamiršti, jog karinis elitas JAV yra nepaprastai priklausomas nuo Prezidento aplinkos, savo ruožtu taip pat galintis įtakoti daugelį lemtingų sprendimų.

Todėl tradiciškai atstovaudamas labiausiai organizuotam ir hierarchiškam poliui valstybėje bei disponuodamas karine ir politine galia, JAV karinis elitas įgyja vis daugiau galimybių bei kanalų įtvirtinti ar išlaikyti savo dominuojančią padėtį. Dažnai tai vykdoma ne vien sėkmingomis karinėmis operacijomis ar palaikant taiką. Tinkama informacijos kontrolė bei disponavimas ja taip pat gali atverti labai plačias galimybes savų interesų įgyvendinimui.

Informacijos vaidmuo: Pentagonas prieš žiniasklaidą

Informacijos vaidmuo bei karinio elito galia šiuolaikiniame JAV politiniame gyvenime gali būti pailiustruota karinio ir kitų elitų (žiniasklaidos) sąveika. Štai Vietnamo kare, televizijai pirmą kartą nušvietus karo vaizdus, laimingos herojiškos istorijos apie kariuomenę buvo pakeistos jaudinančiais vaizdais iš mūšio lauko be jokios cenzūros. Negatyvų karo atspindėjimą žiniasklaidoje tuomet Pentagonas sutiko nepalankiai ir netrukus ėmėsi veiksmų.

Pasimokęs iš nesėkmės Vietname bei įvertinęs žiniasklaidos vaidmenį, JAV karinis elitas kitų konfliktų metu rinkosi naują strategiją: karininkai ne kartą buvo užblokavę žurnalistų patekimą į mūšio lauką (1983 m. Grenadoje apšaudomas reporterių laivelis; 1989 m. Panamoje žurnalistai izoliuoti iki karo veiksmų pradžios, o jiems prasidėjus, informacija cenzūruojama ir kontroliuojama).

Operacija „Audra dykumoje“ buvo plačiausiai ir sparčiausiai nušviestas karas istorijoje, lėmęs naują posūkį Pentagono ir žiniasklaidos santykiuose. Tiesioginės karininkų spaudos konferencijos priartino karinį elitą prie piliečių, o žiniasklaida JAV karius palaikė. Ir nors aršus JAV karinio elito bei žiniasklaidos karas dėl informacijos atsiskleidė ir kitų konfliktų metu (Somalis, Haitis, Kosovas, Afganistanas), panašu, kad JAV karinis elitas jau įsisąmonino paprastą tiesą, jog šiuolaikinių technologijų amžiuje karai gali būti pralaimėti ar laimėti televizijos ekranuose lygiai taip pat kaip ir mūšio lauke. Karas Irake tarnauja kaip puikus pavyzdys, kaip žiniasklaida gali padėti kariniam elitui komunikuojant, suteikiant informaciją pasaulio mastu, vykdant efektyvias psichologines operacijas, apgaunant priešininką ir pan.

Netrukus po rugsėjo 11 atakų Pentagonas inicijavo Strateginės įtakos kabineto, kuris turėjo dezinformuoti užsienio naujienų agentūras, įkūrimą. Tačiau netrukus šios kontraversiškos institucijos funkcijos buvo perkeltos kitoms JAV Pentagono struktūroms, siekiant išvengti pavojingo žiniasklaidos dėmesio. JAV Pentagonas drąsiai vykdė psichologines operacijas karo Irake metu – 2004 m. savo pranešimais televizijoje imituodamas Faludžos puolimą ir taip siekdamas suklaidinti maištininkus bei atspėti jų strategiją. JAV Pentagonas taip pat įsivėlė į nemenką skandalą, samdydamas viešųjų ryšių kompaniją (Lincoln Groups), kuri spausdino užsakomuosius proamerikietiškus straipsnius Irako spaudoje.

Informacinis karas visuose lygmenyse

Taigi panašu, jog JAV politiniame gyvenime karas dėl informacijos tapo aršus kaip niekad. Tačiau, žinant skirtingus įvairių struktūrų interesus, kurie neretai konfliktuoja tarpusavyje, tampa nenuostabu, kodėl bendradarbiavimą neretai pakeičia atvira ir intensyvi konfrontacija.

Štai kodėl prie šios karinio sektoriaus ir žiniasklaidos diados prijungus dar ir didelių verslo korporacijų interesus, JAV karinio elito panorama atrodo dar įspūdingesnė. Antai 5-oji pagal gaunamas pajamas JAV kompanija General Electric (kurios kontrolėje, beje, yra NBC televizijos tinklas) yra ne tik elektronikos produkcijos bei atominės energetikos lyderė, bet ir pagrindinė šalies karinės technikos gamintoja. O turint omenyje nepaprastai didelę amerikiečių televizijos auditoriją ir pakankamai didelį (2006 metais 50 proc.) amerikiečių pasitikėjimą visuomenės informavimo priemonėmis, dar įdomesniais tampa faktai: net 69 proc. populiariausių JAV interneto naujienų svetainių priklauso vos 20 didžiausių JAV žiniasklaidos kompanijų (Time Warner (CNN, AOL), Dysney (ABC), General Electric (NBC)). Taigi Pentagonas gali lengvai kontroliuoti į viešąją erdvę patenkančią informaciją net ir chaotiškame internetinės erdvės sklaidos amžiuje.

Didėjanti slaptos informacijos kontrolė

Galima sakyti, jog žiniasklaidos ir viešos informacijos kontrolė yra Pentagonui jau įprastas dalykas. Tuo tarpu plečiama žvalgybos biurokratija, D. Rumsfeldo skiriamos milijoninės lėšos slaptos informacijos rinkimui ir analizei, analitikų teigimu, reiškia karinio sektoriaus mėginimą išsiveržti iš savo kompetencijos ribų.

Tuo metu, kai senatoriai C. Levinas ir D. Michas dėkojo M. Haydenui už tvirtybę bei nepriklausomumą, parodytą JAV gynybos sekretoriui D. Rumsfeldui tam tikrais žvalgybos klausimais, skeptikai dėliojo klaustukus ties Haydeno pavarde mėgindami nuspėti, kiek ateityje išliks realus priešingas scenarijus – CŽV ir karinio elito simbiozė. Tuo labiau, kad M. Haydeno asmenybę vis dar lydi politinio valymo Nacionalinėje saugumo agentūroje šešėlis.

Tuo tarpu Pentagono nepasitenkinimas nepakankama CŽV žvalgybine informacija apie teroristų taikinius Afganistane ir Irake – vienas iš paaiškinimų Rumsfeldo planams išplėsti karinės žvalgybos galimybes, ryžtantis pradėti nuo CŽV ar kitų pareigūnų nepriklausomas informacijos rinkimo ir asmenų sekimo operacijas. Pentagonas reikalauja CŽV dalintis slaptomis duomenų bazėmis, leisiančiomis gauti informaciją kitose šalyse bei nužudyti ar sulaikyti užsienyje esančius asmenis, įtariamus terorizmu. Toks Pentagono siekis išplėsti savo užsienio žvalgybos ir tarptautinio asmenų sekimo galimybes žymi neabejotiną skverbimąsi į tradicines JAV CŽV sritis. Ir nors Haydenas nėra pirmasis karininkas, vadovaujantis JAV centrinei žvalgybai, Pentagonui vis labiau gviešiantis kuo didesnės slaptos informacijos kontrolės, šį Haydeno paskyrimą lydi kaip niekad aršus žvalgybos ekspertų ir pareigūnų protestas.

Vienareikšmišką atsakymą dėl potencialiai padidėsiančios CŽV priklausomybės nuo JAV karinio sektoriaus kol kas rasti sunku. Naujuoju CŽV vadovu tapęs M. Haydenas tvirtina nekartosiąs klaidų, padarytų Irake bei mėginsiąs plėsti ryšius su užsienio žvalgybos tarnybomis. Jis taip pat akcentuoja patyrusių kadrų vaidmenį kovoje su terorizmu. Lyginant su aiškios strategijos terorizmo žvalgybos srityje neturėjusiu Haydeno pirmtaku P. Gossu, naujasis CŽV vadovas atrodo besąs tikras dėl būsimų savo vadovaujamos tarnybos veiksmų. Tačiau JAV užsienio politikos prioritetams vis labiau krypstant į Iraną, o rugsėjo 11 prevencijos bei Kare prieš terorizmą padarytoms JAV žvalgybos klaidoms tapus akivaizdžiomis, savaime suprantamu tampa ir kritinės žvalgybos reikšmės tolimesnei JAV užsienio politikos krypčiai faktas. Tuo tarpu centrinės žvalgybos kontrolė, kritišku šaliai metu patikėta karinių pajėgų pareigūnui, gali reikšti ne vien tik stabilizacijos ir klaidų atitaisymo siekį, bet ir aiškią kryptį turinčių politinių interesų realizaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras