Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Robertas Hutchingsas. Transatlantinis perėjimas

2010 04 13

Nepaisant kvietimų „naujam atlantizmui“ ar „naujoms transatlantinėms deryboms“, JAV ir Europos santykiai dėl senų įpročių išlieka tokie patys. Taip yra todėl, kad beveik visi dabartiniai iššūkiai neapima tradicinių NATO santykių ir glūdi srityse, kuriose JAV ir Europos požiūriai seniai yra išsiskyrę. Visgi dėl daugelio klausimų strateginis amerikiečių ir europiečių suartėjimas esti įmanomas ir netgi būtinas, t. y. dėl tarptautinės finansų sistemos ir prekybos valdymo, energetinio saugumo, klimato kaitos ir tarptautinių institucijų perkūrimo taip, kad jos spręstų šias problemas.

Tarptautinė ekonominė krizė galbūt privertė amerikiečius ir europiečius atgaivinti bendradarbiavimą. Vadovaujant Europos valstybėms ir JAV, buvo imtasi kelių priemonių siekiant sustiprinti finansinę priežiūrą ir stebėseną per Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Finansinio stabilumo tarybą, kuri pakeitė prieš tai egzistavusį Finansinio stabilumo forumą. Be to, G-20 valstybių lyderiai sutarė iš naujo kapitalizuoti TVF ir regioninius plėtros bankus.

Kitas esminis žingsnis turėtų būti naujų ekonominių jėgų įtraukimas į pasaulio sistemą ir jų augančios galios bei įtakos panaudojimas TVF, Pasaulio banke ir kitose institucijose. Taip pat šiose institucijose tokioms kylančių ekonomikų milžinėms kaip Indija ir Kinija turėtų būti suteiktos didesnės balsavimo galios. Viena iš formulių galėtų būti JAV, kaip vienintelės valstybės, turinčios veto teisę, padėties atsisakymas mainais už ES sutikimą sumažinti bendrą balsų dalį taip, kad būtų lygi su JAV. TVF valdyba galėtų būti sumažinta nuo 24 iki 20 narių, konsoliduojant Europos valstybių atstovavimą. Visgi ES ir JAV nėra linkusios atsisakyti savo privilegijuotos padėties tarptautinėje finansų institucijoje.

Pasaulinė ekonominė krizė taip pat prisidėjo prie krizės tarptautinėje prekyboje, nes vyriausybės ėmė įgyvendinti merkantilines politikas. Išplito dvišaliai ir regioniniai prekybos susitarimai, kurių dauguma buvo diskriminaciniai. Taip pat iškilo grėsmė, kad gali žlugti Dohos derybų raundas. Nepaisant retorinių įsipareigojimų, nei JAV, nei kita valstybė nesiėmė veiksmų, kad jis būtų užbaigtas.

Drąsus tarptautinis poslinkis būtų reikalingas, įveikiant įsitvirtinusias valstybių pozicijas. Tai reiškia JAV ir ES esmines nuolaidas žemės ūkio srityje vietoj atitinkamų Indijos, Kinijos, Brazilijos ir kitų valstybių įsipareigojimų atverti rinkas paslaugoms ir žemės ūkio produkcijai. Vienalaikis „sustiprintos transatlantinės rinkos“ siekimas JAV ir ES Dohos iniciatyvą žemės ūkio srityje padarytų patrauklesnę abiem pusėms, nes būtų siekiama sumažinti kliūtis transatlantinėje prekyboje.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) neapima nė vienos iš pagrindinių energiją eksportuojančių šalių. Taigi, JAV ir Europos valstybės turi imtis iniciatyvos dėl TEA narystės išplėtimo ir įtraukti Kiniją, Indiją, Rusiją ir kitas šalis, taip pat dėl jos pavertimo energetikos saugumo forumu, kur vyktų derybos tarp tiekėjų, vartotojų ir tranzito šalių.

Tarptautinė sistema, suteikusi formą pasauliui XX a. viduryje, nebėra relevantiška naujai visuotinei darbotvarkei ir vykstantis galios perskirstymas iš Vakarų į Rytus vargiai suteiks galimybę naujai pasaulinei tvarkai, kuri būtų valdoma JAV ir Europos.

Pagal portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (127)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras