|
Energetika politikos tarnaitė
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 06 28
Energijos ištekliai vis labiau tampa politinio spaudimo instrumentu. Tokiu būdu nesidomėti pasaulinėmis naftos ir dujų rinkomis reiškia politinį aklumą, o informacijos vakuumas ne tik politikui, valstybės veikėjui, bet ir eiliniam žmogui yra tam tikras jo veiklos merdėjimas.
Prancūzų laikraštis Le Monde klausia: ar jūs visiškai ramūs dėl Saudo Arabijos ateities? Jūsų nejaudina karingi Irano prezidento M. Ahmedinejado pareiškimai? Ar jūs tikrai pasitikite energetinio nacionalizmo politika, kurią vykdo Rusijos prezidentas V. Putinas? Jūsų neliečia populizmo proveržiai Venesueloje ir Bolivijoje? Laikraštis daro išvadą, kad nafta ir dujos tampa ne tik spaudimo priemone, bet ir nacionalizmo auka.
Jėga naftos nepadauginsi...
Visos minėtos šalys yra didžiausios naftos eksportuotojos. Barelio kaina, artėjanti prie grėsmingo pic-oil (riba, kai naftos gavyba pasaulyje ims nesulaikomai kristi), daro juntamą poveikį, pavyzdžiui, islamistinėms partijoms, kad tai ne tik likimo dovana, bet ir galingas ginklas. Tačiau nafta tapo ne tik brangi, bet ir nepatikima. Pakanka, kad sudėtingoje situacijoje koks nors politikas ar šalies vadovas pasuktų kranelį ir pasaulinė krizė garantuota.
Tuo tarpu šalys, kurios naudojasi šiais energijos ištekliais, turi du kelius. Pirmasis panaudoti jėgą, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą. Taip atsitiko per pirmąjį karą Persijos įlankoje, kai JAV pamėgino jėga atkurti naftos kontrolę, Irakui užėmus Kuveitą ir į savo rankas paėmus užutekio naftos versloves. Tuomet sąjungininkų operacija buvo sėkmingesnė už II karą prieš Iraką. Didžiulei amerikiečių kariuomenei nepavyko normalizuoti naftos gavybos Irako verslovėse, net suėmus S. Huseiną. Tuo tarpu nuostoliai milžiniški: Vašingtonas kenčia dideles karines išlaidas, išaugo terorizmas, komplikavosi Rytų ir Vakarų santykiai.
Kainas šokdina nacionalinės kompanijos
Antras būdas išvengti naftos ir dujų diktato pasaulio politikai raminimasis, kad šalių tiekėjų vadovai, užsukdami kranus, pagalvos, jog netenka didžiulių pajamų ir savo tautas pasmerkia nepritekliams. Vadinasi, tai ginklas, kuris veikia kaip sulaikymo priemonė... Tačiau, kaip pastebi Le Monde, šis taikus kelias neefektyvus. Tai įrodė faktai.
Pavyzdžiui, Ukrainos precedentas: V. Putinas paskelbė Kijevui dujų embargą ne todėl, kad šis mažai už jas mokėjo, bet todėl, kad Ukraina žvilgčiojo į Vakarus, žadėdama kuo greičiau integruoti į NATO ir ES. Kinija, kuri savo vystymesi naudoja daugiausiai energijos išteklių, krizės atveju pareiškė savo solidarumą su Rusija. Kita vertus, 1960 metais Vakarų kompanijoms teko apie 85 proc. pasaulio naftos atsargų, tačiau šiandien ši kontrolė visiškai sumažėjo. Dabar nafta yra multinacionalinių kompanijų (Aramco, Gazprom, Petroleos de Venezuela ir kt.) rankose, nors jų valdymo svertai yra atskirų šalių vadovų rankose.
Nafta politikos interesams
Nafta niekada nebuvo vien kuro žaliava, bet šiandien ji politizuota kaip niekada. Apžvalgininkai, naudodami terminą energetinis nacionalizmas, pastebi, kad jis sumažina pirkėjų galimybes derėtis, taip pat turi negatyvų efektą kainų prasme.
Antai nuo 1998 metų iki Venesuelos prezidento Hugo Chavezo atėjimo į valdžią naftos gavyba jo šalyje sumažėjo 46 proc., Irane nuo 7 iki 4 milijonų barelių per dieną. Visame pasaulyje šios žaliavos gavyba sumažėjo 7,8 mln. barelių per dieną tai tiek, kiek sunaudoja Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu. Londono globalinių energetikos tyrimų centro (CGES) mokslininkas Julianas Lee aiškina, kad būtent dėl politikų užgaidų ir jų vykdomos politikos šios žaliavos kaina pakilo beveik iki 100 dolerių už barelį.
Kremlius naftą ima į savo rankas
Ryškiausias politinis spaudimas, naudojant naftą ir dujas, pastebimas Rusijoje. Vilniuje nuskambėjęs JAV viceprezidento Dicko Chaney perspėjimas Maskvai, kad ši energijos resursus naudoja kaip politinę spaudimo priemonę buvusioms sovietinėms respublikoms ir Vakarams, nesulaukė aktyvaus Briuselio pritarimo, o prezidentas George W. Bushas Budapešte nedrįso šio perspėjimo pakartoti, ko gero, nenorėdamas komplikuoti Rusijos ir JAV santykių prieš liepos 15-17 d. Sankt Peterburge įvyksiantį Didžiojo aštuoneto (G8) šalių vadovų susitikimą.
Tuo tarpu Vakarų spauda be perstojo skelbia faktus, kad Kremlius vis labiau jo kontroliuojamus dujų ir naftos koncernus naudoja savo tikslams.
Štai laikraštis The Wall Street Journal rašo, kad kompanija Rosneft liepos 19 dieną Londone ketina išplatinti pirminį akcijų paketą už 12 mlrd. dolerių. Tokia aukšta kartelė turi parodyti, ar užsienio investuotojai domisi Rusijos energetikos landšaftu, kurį vis labiau kontroliuoja Kremlius. Pagrindinė valstybinė Rusijos naftos kompanija jau sulaukė Kinijos dėmesio.
Apžvalgininkai pastebi, kad akcijų pateikimas vyks liepos 13 d. Maskvoje, t.y. likus vos kelioms dienoms iki G8 viršūnių susitikimo Sankt Peterburge. Akcijų pardavimo tikslas surinkti lėšų, kad jomis būtų padengta skola Vakarų bankams, padėjusiems Kremliui įtvirtinti dujų monopolininkės Gazprom kontrolę. Rosneft, iškilusi po to, kai Kremlius ėmė žlugdyti JUKOS, o M. Chodorkovskį suėmė 8 metams, tapo galingu politinio spaudimo instrumentu, nes, net ir pardavus jos akcijų paketą, vyriausybė tebekontroliuos jų iki 75 proc.
Amerikos milijardierius George Sorosas laikraštyje Moscow Times perspėjo, kad yra daug argumentų nepasitikėti valstybine Rosneft kompanija, nes Rusijos politinių interesų prioritetas bus aukščiau akcininkų interesų. Dėl akcijų sandėrio laikraštyje Financial Times perspėja ir garsus didmeistris Garis Kasparovas. Teks įsikišti aukščiausioms jėgoms, kad šis sandėris, siūlantis nežemiškas gėrybes, nesibaigtų katastrofa, sakė jis britų verslo dienraščiui.
Gazprom vėl grasina...
Vis labiau monopolizuojasi ir mūsų minėtas Gazprom. Laikraštis Kommersant pranešė, kad koncernas įsigyja 19,9 proc. antros pagal dydį nepriklausomos dujų gamybos kompanijos Novatek akcijų. Tokiu būdu Gazprom įgaus visišką dujų gavybos kontrolę, be to galės kontroliuoti Rusijos užsienio ekonomikos banko vadinamojo blok-paketo 25 proc.
O štai pranešimas jau grynai iš politikos srities: Gazprom perspėjo Kijevą, kad nuo liepos 1 d. vėl bus peržiūrimi Ukrainai parduodamų dujų įkainiai...
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |