Kirgizijos, strategiškai svarbios šalies, prezidentas, kuris praėjusią savaitę dėl maištaujančių protestuotojų buvo priverstas palikti šalies sostinę Biškeką, pirmadienį (balandžio 12 d.) grįžo viešumon, surengdamas masinį mitingą, kuriame teigė, kad jei jį nušalinusi laikinoji vyriausybė siekia arešto, „bus kraujo“.

Dėl Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo likimo šalyje tvyro įtampa. Pirmadienį (balandžio 12 d.) JAV ambasada Biškeke pareiškė, kad nesiims jokio vaidmens, sprendžiant jo statuso klausimą, taip pat neketina K. Bakijevui suteikti prieglobstį ar išvežti jį iš šalies. Be to, JAV ambasadorė susitiko su laikinosios vyriausybės vadove Roza Otunbajeva ir išreiškė užuojautą dėl žuvusiųjų praėjusią savaitę.

Kirgizijoje yra svarbi amerikiečių oro bazė, iš kurios remiami NATO kariniai veiksmai Afganistane. Pasak JAV ambasados, skrydžiai į Afganistaną iš šios bazės buvo atnaujinti.

Sekmadienį (balandžio 11 d.) per interviu žurnalistams K. Bakijevas pareiškė, kad išlaikė visuomenės paramą, ir kartu pasityčiojo iš laikinosios vyriausybės, kad jie, nors ir pakeitė lyderius, šalies kontrolės neperėmė. K. Bakijevas paliko šalies sostinę trečiadienį (balandžio 7 d.) po masinių demonstracijų, kilusių dėl nepasitenkinimo jo korumpuotu ir represiniu valdymu. Demonstrantai susidūrė su policija, kuri atsakė šūviais. Pasak Kirgizijos laikinosios vyriausybės, daugiau nei 80 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeista. Palikęs sostinę, jis leido atviro nepaklusnumo pareiškimus, tačiau nebuvo žinoma tiksli buvimo vieta. K. Bakijevas slapstosi šalies pietuose.

Per interviu Kirgizijos prezidentas teigė turintis stiprią paramą, ypač šalies pietuose. Taip pat minėjo, kad keliavo po regioną ir susitiko su savo sąjungininkais tam, kad galėtų „užkirsti kelią tokiam kraujo praliejimui, kuris įvyko Biškeke“. Visgi K. Bakijevo galimybės senka, nes vis daugiau regiono lyderių ima remti laikinąją vyriausybę arba atsistatydino.

Laikinoji vyriausybė sudarė planą sulaikyti nuverstą šalies prezidentą, kuris kažkada buvo artimas JAV. Pradžioje naujoji vyriausybė reikalavo, kad policija laikytųsi prezidento imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo pagal Kirgizijos konstituciją, kadangi K. Bakijevas nesutiko formaliai pasišalinti iš posto. Laikinosios vyriausybės lyderė pasiūlė, kad K. Bakijevas stotų prieš tarptautinį tribunolą.

Pagal 2010 m. balandžio 12 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.