Per vizitą Jungtinėse Valstijose Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sakė, kad jis ir Barackas Obama darbotvarkėje turi daugybę klausimų. Įmanoma net žinučių diplomatija. Jis visiškai rimtai pažymėjo, kad Vašingtonui ir Maskvai per ilgai užtrunka svarbių pranešimų spausdinimas. Ironiška D. Medvedevo pastaba atspindi įsipareigojimų, bendradarbiavimo ir ramybės laipsnį tarp Rusijos ir Amerikos prezidentų, to nebuvo jau daugelį metų. B. Obama ir D. Medvedevas pasirašė svarbią ginklų kontrolės sutartį, drauge veikė, kad padėtų suvaldyti pilietinius neramumus Kirgizijoje.

Analitikai teigia, kad naujas santykių tonas ir jo kuriami produktai yra susiję su gerais ryšiais tarp šių lyderių. Abi pusės siekia savo valstybės interesų, bet atmosfera yra labai pozityvi. B. Obama ir D. Medvedevas – dideli pragmatikai, bet yra (ar bent atrodo) labai geranoriški. Tai padeda santykiams ir sprendžiant sudėtingas problemas. Šie lyderiai turi ir kitų bendrų bruožų: kilę iš politikų kartos, kuri išaugo baigiantis Šaltajam karui, abu baigę teisę ir dirbę teisės profesoriais, bando prisistatyti kaip XXI amžiaus lyderiai, viešuose pasirodymuose vienas kito draugijoje atrodo ramūs ir natūralūs.

D. Medvedevas pavadino B. Obamą mąstytoju ir labai maloniu žmogumi, su kuriuo gera turėti reikalų. Savo ruožtu, B. Obama pagyrė D. Medvedevą dėl jo lyderio savybių ir aiškių pasisakymų. B. Obamos patarėjas Michaelis McFaulas sakė, kad jo šalis nori nepriklausomų santykių su Rusija, tarnaujančių tokiems Amerikos interesams kaip saugumas, ekonomika ir universalių vertybių propagavimas. Tokio ryšio norima su Rusija. Būdvardžiai „draugiškas“ ar „laimingas“ nėra politikos su Rusija tikslas, tačiau konstruktyviam ryšiui vadinamoji chemija padeda. Jį stiprina ir atlikti darbai.

Profesorius Nikolas Gvozdevas teigia, kad Rusijos ir Amerikos institucijų ryšiai yra istoriškai silpni. Tą problemą bandoma glaistyti patraukliais asmeniniais santykiais. Nėra ryšio, kuris susietų karines pajėgas, taip pat nėra ypač stipraus ekonominio ryšio, skiriasi ir teisinės sistemos. Abiem šalims lengviau būti antiamerikietiškai ar antirusiškai, o ne minėtuosius santykius stiprinti. Vis dėlto kartais asmeniniai ryšiai prisideda ir prie pozityvių politikos rezultatų, o kartais santykiai kaip tik nugrimzta į bedugnę. Pavyzdžiui, G. Busho ir V. Putino atveju pagrindinė problema buvo ta, kad geri jų asmeniniai ryšiai neperėjo į gerus valstybių santykius. Tai buvo paradoksas. Artimi ryšiai pasirodė esantys visiškai normalūs ir netgi šilti iki pat pabaigos, o santykiai tarp valstybių ir toliau blogėjo. O tarp D. Medvedevo ir B. Obamos, atrodo, yra pasitikėjimas. O štai V. Putinu Amerika buvo visiškai nustojusi pasitikėti. Dabar vyrauja supratimas, kad kitos šalies pažadais galima tikėti.

Tačiau yra ir silpnų pusių. Viena iš jų – ekonomika. Taip pat Jungtinėms Valstijoms reikia būti atsargioms dėl posovietinės erdvės problemų, nes čia Vašingtono ir Maskvos interesai konkuruoja.

Pagal 2010 m. balandžio 16 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.