Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baltarusijos opozicija rengiasi naujam mūšiui

Jūratė Važgauskaitė
2006 06 27

„Gaila, neteko dalyvauti protesto mitinguose Minske per prezidento rinkimus – sėdėjau kalėjime“, – liūdnai juokavo prieš kelias savaites Vilniuje viešėjęs vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Vincukas VIAČORKA.

Šį Aleksandro Milinkevičiaus patikėtinį kelios dienos iki rinkimų suėmė Minsko milicija ir atvirai pasidžiaugė tokiu netikėtu laimikiu.

Su V. Viačorka kalbantis apie Baltarusijos opozicijos ateities planus, šis Aleksandro Lukašenkos režimo priešininkas atsargiai užsiminė, kad dėl kai kurių išsakytų minčių gali tekti teisintis savo šalies Prokuratūroje.

Kuo gyvena Baltarusijos opozicija praėjus trims mėnesiams nuo prezidento rinkimų ir didžiulių protestų Spalio aikštėje?

Mes išliekame vieningi. Didele pergale laikome tai, kad sugebėjome susivienyti ir iškelti bendrą kandidatą į prezidentus A. Milinkevičių. Opozicija išgyveno labai sunkią rinkiminę kampaniją.

Tai, kas vyko prieš rinkimus, sunku net pavadinti rinkimine kampanija – tai buvo keli mėnesiai nuolatinio gąsdinimo ir puldinėjimo.

Nepaisant šių sunkumų, tai buvo gražus ir prasmingas laikas, susitikome ir bendravome su tūkstančiais žmonių, į opozicijos mitingą po rinkimų atėjo daugybė baltarusių, jau nebeturėjusių baimės jausmo.

Kokie artimiausi Baltarusijos opozicijos planai?

Mūsų strategija – jokiu būdu nelaukti iki 2011 metais planuojamų naujų prezidento rinkimų.

Manome, kad A. Lukašenkai poste liko 2 arba 3 metai. Vėliau jis privalės išeiti. Pašalinti šį diktatorių galima ne tik per rinkimus. Tikimės, kad žmonės susitelks ir drąsiai pasisakys už laisvę – tuomet diktatorius A. Lukašenka neturės kitos išeities, tik pasitraukti.

Jei prie tų 30 procentų baltarusių, kurie pasisakė už laisvę (per prezidento rinkimus būtent tiek balsų, opozicijos duomenimis, gavo A. Milinkevičius), prisidėtų dar tiek pat – jau galėtume versti A. Lukašenką iš posto.

Manau, palankiausia proga išginti diktatorių – ekonominė krizė. Jau dabar Baltarusijoje pamažu ryškėja sisteminė ekonominė krizė.

Sovietinio stiliaus ir sovietinio planavimo ekonomika neturi ateities. Tai dar labiau pasijus, kai Rusija pabrangins dujas ir naftą.

Opozicija ketina tuo pasinaudoti bei įspėti žmones apie gresiančią ekonominę krizę. Baltarusijos opozicija žada sekti Lenkijos „Solidarumo“ pėdomis ir parengti visuomenę masinėms taikaus pasipriešinimo akcijoms.

Deja, negaliu atskleisti, kokios tai bus akcijos, nes grįžusį iš Lietuvos mane tučtuojau pasikvies į Prokuratūrą pasiaiškinti.

Kaip žadate organizuoti masinius protestus, budinti žmones?

Telksime lyderius. Kiekviename kaime, gamykloje ar universitete turi būti keletas žmonių, pasirengusių budinti piliečius, telkti juos kovai.

Baltarusiai – atsargūs bei pragmatiški žmonės. Ar jiems reikia revoliucijos, pokyčių?

Opozicija stengiasi nevartoti žodžio „revoliucija“, nes žmonės jo labai bijo. Baltarusiai turi skaudžios patirties: valdžios dažnai keitėsi, šalis tarsi žaislas ėjo iš rankų į rankas, todėl pokyčiai žmonėms simbolizuoja naujus sunkumus ir nelaimes.

Prezidentas A. Lukašenka sėkmingai naudojasi šiomis žmonių baimėmis ir stereotipais. Vis dėlto situacija keičiasi.

Atsiranda naujų technologijų, platesnis pasaulio suvokimas bei didesnis asmeninės laisvės poreikis. Žmonės suvokia, kad be laisvės nebus progreso, gerovės.

Mes negalime būti uždara šalis, turime keliauti, mokytis, atsiverti. Baltarusiai supranta, kad dėl A. Lukašenkos elgesio pasaulis nuo mūsų nusisuka, tampame izoliuota šalimi. Žmones tai baugina.

Kokie šiuo metu Baltarusijos ir Rusijos santykiai? Ar vis dar kalbama apie šalių suvienijimą?

Egzistuoja didelis Rusijos pavojus. Rusija nori įvesti savo rublį, suvienyti valstybes, padidinti savo karių skaičių mūsų šalyje.

Didieji kaimynai stumia A. Lukašenką į kampą, bet nenori jo pribaigti. A. Lukašenka Maskvai patogus – jis tarsi marionetė. Bet baltarusiai nenori susijungti su Rusija, net pats A. Lukašenka to bijo.

Diktatorius A. Lukašenka dairosi į platesnius vandenis, siekia politinės karjeros Rusijoje.

Ten jis populiarus, nes yra sovietinės politikos tęsėjas, žmogus, sugalvojęs trečiąjį kelią, nes Baltarusija – ne sovietinė, bet ir ne demokratiška šalis.

A. Lukašenka siekia pagerinti santykius su Europos Sąjunga (ES). Ar nebijote, kad ES „susidraugaus“ su režimu ir paliks opoziciją likimo valiai?

Jei ES patikėtų A. Lukašenkos gera politine valia, tai būtų didelė klaida. Vis dėlto manau, šis draugystės su ES proveržis tėra triukas. A. Lukašenka nori pasirodyti prieš Maskvą esąs ne vienišas ir galįs draugauti ne tik su Rytais, bet ir su Vakarais. Tai bandymas išvengti dujų pabranginimo. Pigus politinis triukas.

Kaip gyvena Baltarusijos opozicionieriai bei jų šeimos?

Dauguma žmonų, kurie užima lyderių pozicijas, negali rasti darbo nei valstybinėse, nei privačiose įstaigose. Dėstytojai gali skaityti paskaitas užsienyje ir iš to gyventi, tačiau kitiems sunkiau. Nedarbo problemą stengiamės spręsti net ir tarptautiniu lygiu.

Dažnai siunčiame žmones į stažuotes užsienyje, taip pat sezoniniams darbams. Prašome draugų verslininkų, kad duotų smulkaus darbo opozicijos atstovams.

Studentai, išvaryti iš universitetų, mokosi Lietuvoje, Lenkijoje ar kitose šalyse. Studentų, kurių dar neišmetė, laukia sunki sesija – ji šiuo metu kaip tik vyksta. Jau gauname pranešimų, kad studijuojančius opozicijos atstovus mėginama sukirsti per egzaminus.

Kasdienis opozicionierių gyvenimas sunkus. Kas dieną gali sumušti, suimti, pagrasinti.

Štai A. Milinkevičiaus štabo atstovą Viktorą Karnijenką užpuolė šalia namų, sumušė beisbolo lazda. Nepasislėpsi, tačiau tai, kad A. Milinkevičių pripažįsta, jį priima pasaulio lyderiai – labai svarbu jo saugumui. Režimas supranta, kad A. Milinkevičius negali dingti be pėdsakų.

Kada opozicija planuoja naujus protestus? Ar manote, kad surinksite tiek pat žmonių, kaip ir tomis kovo dienomis?

Tiems protestams mes ruošėmės pusę metų. Kitai akcijai irgi reikia ilgai taupyti jėgas.

Mums svarbiausia, kad protestai būtų taikūs, kad žmonės nebijotų į juos eiti. Reikia didelio efekto, daugybės žmonių, bet mažai nukentėjusiųjų. Rudenį arba žiemą mes vėl parodysime savo jėgą.

Per prezidento rinkimus į protestus Spalio aikštėje susirinko itin daug žmonių. Susidarė įspūdis, kad opozicija tam iki galo nebuvo pasirengusi.

Daugelis lyderių bei atsakingų žmonių tuo metu sėdėjo kalėjime, todėl trūko organizuotumo.

Net garso stiprintuvai buvo konfiskuoti. Vežant vieną iš šių aparatų suėmė ir mane. Režimas stengėsi visaip sutrukdyti protestams. Tiesa, tiek žmonių niekas nesitikėjo, nors buvo sugalvotas ir scenarijus, ir planas.

Ar baltarusiai iš tiesų nori laisvės? Juk daugybė žmonių tik iš tolo, iš šono žiūrėjo į protestuotojus.

Žmonių atsargumas rodo, kad mums išties pritrūko laiko pasirengti rinkimams – jie iš pradžių buvo planuoti tik liepos mėnesį. Galima sakyti, režimas iš mūsų pavogė keturis mėnesius, todėl buvo daug abejingų žmonių.

Yra jausmas, tarsi žmonės laisvės norėtų, tačiau nebūtų pasirengę už ją kovoti. Jie stovėjo ir sakė: „Padovanokite mums laisvę“. Baltarusiai dar nesuvokia, kad už laisvę reikia kovoti.

Pasaulis jau patikėjo, kad Baltarusijai reikia laisvės – svarbu, kad tuo patikėtų ir patys baltarusiai. O tai – sunkiausia. Reikia daug dirbti, kad kitą kartą, kai ateis akimirka X, žmonės išdrįstų išeiti į gatves.

Savaitraštis „Panorama“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras