Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Islandijos gamta keršija Europai... (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 04 21

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti.

Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams. Tai rodo ir beveik po 200 metų tylos vėl išsiveržęs vienas mažesniųjų Islandijos ugnikalnių, kurio pavadinimas gana sudėtingas – Eyjafjallajokull (dėl patogumo trumpinkime jį – Eyjaf).

Ta proga šiek tiek nukrypstant į šalį verta pridurti, kad islandai labai vertina savo kultūros ir kalbos išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba, dar ypatinga ir tuo, kad neturi tarptautinių žodžių. Modernioji islandų kalba yra labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų laikais. Ji priklauso indoeuropiečių kalbų grupės šiaurės germanų atšakai, neturi ryškių nustatytų dialektų. Rašytinė islandų kalba nepakito nuo 13 amžiaus, todėl islandai supranta sakmes, sagas ir idas, rašytas prieš 800 metų (išsamiau apie islandų kalbos raidą žr. http://www.ethnologue.com/).

Taigi, Eyjafo ugnikalnis (išvertus „Kalnų ledynų sala“), šeštas pagal dydį Islandijoje, yra už 200 km į rytus nuo Reikjaviko. Jo kūgis slypi po storu apie 100 kv. km ploto ledo sluoksniu. Vulkano aukštis tesiekia 1666 m, tačiau kraterio diametras – net 3–4 kilometrai.

Paskutinis ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo 1821 m. gruodį ir baigėsi 1823 m. sausį, taigi, jis veikė ilgiau kaip metus. Mokslininkai yra nustatę, kad Eyjafas buvo išsiveržęs ir anksčiau – 920 ir 1612 m., tačiau tikslesnių duomenų apie tai nėra. Aktyvesnis yra kaimyninis Lakio (Lakagigar) ugnikalnis, kurio išsiveržimas 1783 m. yra laikomas vienu didžiausių pasaulyje. Tuomet storu pelenų sluoksniu buvo uždengti Islandijos ledynai ir ganyklos, žuvo apie pusę visų naminių gyvulių, sunaikintas beveik visas derlius. Per keletą mėnesių iš bado mirė 10 tūkst. islandų (apie 20 proc. tuometinių gyventojų).

Pelenų debesys nesisklaidė dvejus metus, ir tai lėmė tam tikrą atšalimą. Mokslininkai yra nustatę, kad vulkano pelenuose yra smulkių stiklo, mineralų dalelių, kurios atspindi Saulės spindulius, todėl patikimai užstoja šį dangaus šviesulį ir neleidžia šilumai sklisti į Žemę. Eyjafo išsiveržimas, anot klimatologų, taip pat gali atšaldyti Žemės paviršių, todėl tikėtina, kad keletą metų metinė jo temperatūra sumažės puse laipsnio. Bet taip įvyks, jeigu išsiveržimas truks ilgai...

Apie Eyjafo ugnikalnio suaktyvėjimą seismologai prakalbo dar pernai gruodį. Tada buvo užfiksuoti nedideli smūgiai po pačiu vulkano krateriu. Mokslininkai perspėjo, kad galimas didesnis išsiveržimas. Per tris žiemos mėnesius Žemės pluta šiame rajone pasislinko į pietus 4 cm, ir tai gana nemažai per tokį trumpą laiką. Šių metų kovą smūgiai atsinaujino. Kovo 21-ąją išsiveržė lava. Pro ledyno sluoksnį prasimušęs Žemės gilumos turinys virto pavojingais garais, kurie su vulkano pelenais kilo net į 11 km aukštį. Islandijos valdžia evakavo 500 aplinkinių kaimelių gyventojų (du trečdaliai jų susitelkę Reikjaviko rajone, o kitur gyvena nedidelė žmonių dalis). Ji nuogąstavo, kad vulkanas ištirpdys ledyną, ir vanduo užtvindys visą regioną. Tačiau netrukus gyventojams buvo leista grįžti namo, nes nuodingosios medžiagos kartu su pelenais kilo į didžiulį aukštį ir vietiniams grėsmės nebekėlė.

Užtat balandžio 14-ąją ugnikalnis jau ėmė grasinti visai Europai ir net Azijos šalims. Didžiuliai sieros dujų, garų ir pelenų debesys užtvindė milžiniškus plotus iki pat Uralo. Sutriko susisiekimas oro transportu. Kaip pranešė „USA Today“, sekmadienį 23-ose Europos šalyse 313-oje oro uostų buvo atšaukta 63 tūkst. reisų. Žmonės užstrigo toli svetimų valstybių oro uostuose, įmonės negavo reikalingų krovinių, gedo nepristatyti maisto produktai, ėmė strigti verslas. Europos ekonomika, ir šiaip smukusi dėl pasaulinės krizės, patiria vis didesnių nuostolių. Oro kompanijos – pirmosios aukos. Jų asociacija „ACI Europe“ apskaičiavo, kad per 5 vulkano aktyvumo dienas Europos oro uostai prarado 183 mln. dolerių. Pasaulio oro transporto kompanijų nuostoliai jau siekia 250 mln. dolerių. Nukenčia ir turizmo kompanijos. „Kiekvieną dieną padėtis vis labiau komplikuojasi, – pažymi žurnale „Time“ Londono brokerių kompanijos analitikas Howardas Wildonas, – ir kažkoks nuošalus vulkanas smarkiai paveiks pasaulio verslą ir ekonomiką.“

Italų „La Repubblica“ mano, kad nuostoliai bus kur kas didesni negu tie, kurių atnešė teroro išpuoliai Amerikoje 2001-ųjų rugsėjo 11 dieną. „Jeigu pelenai ir toliau temdys Europos dangų, ekonomika patirs po 10 mlrd. dolerių nuostolių per savaitę“, – mano tyrimų ir analizės instituto „Chathman House“ vadovė Vanessa Rossi. Jos nuomone, nukritusios pajamos keleivių pervežimo ir turizmo sektoriuose 1–2 proc. sumažins bendruosius Europos augimo rodiklius.

Tokiais atvejais klausiama: ką daryti?

Oro kompanijos spaudžia seismologus ir valdžią, kad ši liberaliau žiūrėtų į lėktuvų skrydžių draudimus. Oro bendrovės priklauso nuo didžiųjų pramonės ir prekybos korporacijų, taip pat nuo naftos verslo. Atšaukti skrydžiai joms atneša didžiulių nuostolių, jų nekompensuoja net palyginti pigesni pervežimai žemės ir vandens transportu. Prancūzijos naujienų agentūra RFI pranešė, kad, nelaukdamos, kol neva nuo ketvirtadienio pasikeitusios Atlanto oro srovės išsklaidys pelenų debesį, oro bendrovės KLM ir „Lufthansa“ atliko bandomuosius tiriamuosius skrydžius be keleivių į ugnikalnio debesų zonas. Jų išvada: pelenai nepadarys žalos lėktuvams. Bandomieji skrydžiai tęsiami, o nuo antradienio kai kurios Europos oro kompanijos atnaujina pervežimus. Tačiau iš Reikjaviko ateina nauji pranešimai: Eyjafo ugnikalnis vėl išmetė dujų, lavos ir pelenų porciją. Tiesa, ji nepakyla taip aukštai, todėl gali būti, kad jau šią savaitę Europos oro pervežimų rinka atsigaus.

Straipsnio pradžioje su humoru sakėme, kad tai, ko gero, islandų kerštas Europai už abejingumą jų finansinei katastrofai.

Beje, visi juokai gimsta ne tuščioje vietoje. Verta prisiminti, kad, prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai jos paveikta Islandija priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Islandija tapo pirmąja nuo 1976-ųjų Vakarų šalimi, gavusia tokią didelę finansinę pagalbą. O juk 2007 metais pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį ji buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei priartėjo prie bankroto ir buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Islandija nukentėjo nuo ekonominės krizės bene labiausiai, nes jos visa ekonomika veikė kaip didelės rizikos draudimo fondai. Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko kone perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko. Ypač daug įsipareigojimų Reikjavikas turėjo Didžiajai Britanijai ir Olandijai. Islandija iš TVF norėjo gauti dar 1,8 mlrd. eurų paskolą, tačiau paraiška nebuvo patenkinta, ir Islandijos ekonomikos ministerija paskelbė nieko gera nežadančią prognozę, kad tokiu atveju šalies ekonomika smuks ne 2 proc., kaip buvo prognozuota, o 5 procentais.

2008 m. nacionalizavusi du bankus (pavyzdžiui, „Landsbanki“) Islandija jų įsipareigojimus perkėlė ant mokesčių mokėtojų pečių. Jie sudarė 3,8 mlrd. eurų, arba 40 proc. šalies BVP, rašo „USA Today“. Vadinasi, kiekvienam mažos šalies gyventojui teko po 16 500 dolerių skolos, kurią jis išmokėti turės per 14 metų...

Beje, tai komplikavo Islandijos priėmimą į ES. Altingas (parlamentas) jau balsavo už priėmimą į Bendriją. Jeigu ES valstybės paraiškai pritars, Islandijoje vyks referendumas, ir šalis kokiais 2012 m. jau būtų galėjusi tapti visateise 28-ąja Bendrijos nare...

Jeigu ne tas nelemtas ugnikalnis! Jeigu ne tos problemos, kurias Islandijos gamta sukūrė 495 milijonams ES gyventojų ir dar maždaug tiek pat likusios Europos, Azijos, viso pasaulio žmonių. Ne be pagrindo „The Washington Post“ rašė, kad gamta Europą nubloškė šimtmečiu atgal. Ir dar skaudu, kad, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi. Ypač jei tas vėjas sėja tragedijos sėklą – juodus žudančius pelenus...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras