Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Izraelio ir B. Obamos santykiai

2010 04 23

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis neseniai griežtai sukritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos Artimųjų Rytų politiką. R. Lauderis kalbasi su „Spiegel“ apie Izraelio nuolaidas palestiniečiams ir kodėl B. Obama nesirūpina Jungtinių Valstijų ir Izraelio santykiais. R. Lauderio atviras laiškas buvo publikuotas „The Washington Post“ ir „The Wall Street Journal“, ir jame B. Obama buvo apkaltintas kaip leidęs dramatišką santykių su Izraeliu pablogėjimą. Tai, R. Lauderio manymu, reiškia, kad B. Obamos administracija kaltina Izraelį įklampinus taikos procesą, bet būtent palestiniečiai oponavo deryboms. B. Obamos kritika Izraeliui yra neproporcinga. Kyla klausimas, ar Izraelio vyriausybę taip pat galima kaltinti. Ji vis dėlto paskelbė planą plėsti naujasėdijas Rytų Jeruzalėje per Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno vizitą.

R. Lauderis teigia, kad tai buvo prastas laiko pasirinkimas, bet Izraelio vyriausybė padarė ir didelių nuolaidų: priėmė Palestinos valstybės idėją, naujasėdijų kūrimo moratoriumą ir pašalino šimtus postų Vakarų Krante. Vis dėlto B. Obamos spaudimas Izraeliui išliko, nors jis ir pažymi, kad Artimųjų Rytų konflikto sprendimas yra Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesas. R. Lauderis mano, kad pagrindinis susirūpinimas turėtų būti Iranu. Teherano režimas grasina Izraeliui ir visam Vakarų pasauliui savo planais sukurti branduolinę bombą. Štai kodėl B. Obama turėtų baigti nesantaiką ir vaidus su Izraeliu.

Taigi minėtame laiške teigiama, kad žydų padėtis pasaulyje šiuo metu yra komplikuota. Jiems rūpi Irano branduolinės ambicijos ir jo režimo genocido planai, susiję su Izraeliu. Izraelio valstybė vis labiau izoliuojama ir delegitimizuojama. O diplomatiniai santykiai su Jungtinėmis Valstijomis vis blogėja. Amerikos administracija Izraelį žeidžia. Juk, pagal laišką, palestiniečiai, o ne Izraelis atsisako derėtis. Izraelis padarė precedento šalies istorijoje neturinčių nuolaidų, taip pat viešai parėmė dviejų valstybių sprendimą. O būtent palestiniečiai neigia Izraelio teisę egzistuoti. Kyla klausimas, kokia yra Amerikos administracijos pozicija dėl Izraelio sienų padėties. Dviprasmiškumas šiuo klausimu išprovokavo gandų ir nerimo bangą. Matyti svarbių žingsnių iš palestiniečių pusės naudoti tas neginamas sienas vienašališkai nepriklausomybės deklaracijai ateityje. Kyla klausimas, koks turėtų būti Jungtinių Valstijų atsakas į tokius veiksmus, taip pat kokios yra Amerikos strateginės ambicijos.

Amerikos administracijos troškimas pagerinti santykius su musulmonišku pasauliu yra gerai žinomas. Istorija šiuo klausimu aiški – nuolaidžiavimo politika nesuveiks. Ji gali pasiekti priešingą tikslą.

Pavojingiausias veikėjas regione yra grėsmę keliantis Iranas. Izraelis yra artimiausias Amerikos partneris Artimuosiuose Rytuose, prisidedantis prie to, kad Iranas nesukurtų branduolinio ginklo.

Taigi tikslas yra ilgalaikė taika ir į anksčiau išvardytus dalykus reikia atsižvelgti. Juk Izraelis puoselėja tokias vertybes kaip laisvė ir demokratija. Jungtinės Valstijos ir Izraelis turėtų kartu sutikti iššūkius.

Pagal 2010 m. balandžio 21 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras