Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Jonathanas Holslagas. Kinijos žavesio puolimo ribos

2010 04 26

Daugeliui žmonių Vakaruose Kinija atrodo nebe tokia šalis, kuri, Den Siopino žodžiais, „išlaiko šaltą protą ir palaiko žemą profilį“. Australijos kasybos vadovo pasodinimas į kalėjimą dešimčiai metų, „Google“ spaudimas, ES laikymas beviltiškoje padėtyje, kuriant dialogą, ir leidimas vidutinio lygio pareigūnui mosikuoti pirštu JAV prezidentui susitikime Kopenhagoje dėl klimato kaitos nėra geriausias būdas įtikinti partnerius dėl savo konstruktyvių ketinimų.

Kinija iki šiol švelnino sankcijas Iranui, investavo į pagrindines karines sistemas ir viešai kritikavo Vakarų valstybių lyderius dėl neatsakingos finansų politikos bei protekcionizmo, tačiau vis dar susiduria su dilema: jei ji elgsis kaip „normali“ galia, pasaulis greitai užmirš šimtus milijonų gyventojų, kuriuos vis dar reikia ištraukti iš skurdo. Kinijos politinis elitas suvokia šią dilemą ir nesiekia konkuruoti su Vakarais ar šalies kaimynais. Per Nacionalinį liaudies kongresą Kinijos premjeras pareiškė, kad šaliai tebereikia stabilumo, kad taptų visuomene, kuri siūlo padorų gyvenimą visiems piliečiams.

Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas Vašingtone buvo aiškus bandymas sumažinti įtampą su JAV dėl ginklų pardavimo Taivanui, juanio kurso ir Barako Obamos susitikimo su Dalai Lama. Tikėtina, kad Kinija stengsis pagerinti Europos šalių vadovų, kurie lankysis pasaulinėje „Expo“ parodoje Šanchajuje, požiūrį į šalį. Briuselyje ir Vašingtone formuojasi įspūdis, kad šiuo metu Kinijos diplomatų misija yra susitikti su kiekvienu ir jį sužavėti. Retai praeina savaitė be Kinijos ambasadoriaus kalbos skirtingoms auditorijoms. Šiuo metu Kinijos diplomatai palaiko glaudesnius santykius su tyrimų centrais (vadinamosiomis idėjų kalvėmis, angl. think tanks) ir yra giriami dėl jų konstruktyvaus indėlio į viešus debatus.

Visgi sunku patikėti, kad Vakarų politinis elitas patikės Kinijos kilimu. Nesvarbu, kiek Kinija besišypsotų pasauliui, ekonominė stagnacija Vakaruose neišvengiamai didina nepasitikėjimą augančia galia. Kinijai reikia brandaus strateginio dialogo, ypač su ES. Tai bent padėtų apsibrėžti bendrus interesus, identifikuoti politikos opcijas ir sukurtų sąlygas, leisiančias pasiekti rezultatų. Galima viena po kitos organizuoti apskritojo stalo diskusijas apie santykių su Kinija svarbą, tačiau, jei tokios problemos kaip Iranas, Afrika ir pan. nebus geriau sprendžiamos, Vakarai neišvengiamai Kiniją traktuos kaip grėsmę saugumui.

Didelių lūkesčių palaikymas be progreso gali būti netgi pavojingas. Per trumpą laiką tai sumažintų lyderių norą ambicijas versti veiksmais. Ilgainiui augantis lūkesčių atotrūkis apsunkintų neišvengiamas kliūtis ir politiniai lyderiai, užmezgę artimesnius ryšius, būtų pakeisti griežtesnio politikos kurso šalininkų. Kinijai bus sunku pelnyti pasitikėjimą, jei Europa ir JAV abejos dėl savo ateities. Kartu Kinija pasiliks dygi tol, kol bijos protekcionizmo ar naujos sulaikymo strategijos. Jei Pekinas nori rimtos strateginės partnerystės su Vakarais, ji savo diplomatinį puolimą žavesiu turėtų paremti veiksmais ir imtis iniciatyvos, skatinant efektyvesnį bendradarbiavimą.

Pagal portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras