Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Michelis Rocardas. Politinės Europos nuosmukis

2010 04 30

Dauguma sprendimų, priimtų Europoje per paskutinius keletą metų, autorių suneramino, pvz., įvestas vienybės reikalavimas Europos Sąjungoje (ES) dėl bet kurio sprendimo užsienio politikos srityje ar ginkluotųjų pajėgų naudojimo kitokiais sumetimais nei humanitariniai. Visi turi sutarti, todėl nesutariama nieko. Dėl to Europa negali išrutulioti bendros užsienio politikos. Šie sprendimai graso politinės Europos idėjai. Tik vieninga ir stipri Europa gali laimėti visuotinę kovą su klimato kaita, paskatinti naujų finansinių taisyklių priėmimą, kad būtų išvengta nesaikingumo, dėl kurio kilo 2008–2009 metų krizė. Taip pat suvaldyti kylančią Kiniją, kuri greitai pasieks 20 proc. dalį pasaulio prekyboje.

Didžiulės bankų, finansinės ir ekonominės krizės, su kuriomis viso pasaulio šalys vis dar susiduria, dar labiau pablogino reikalus. Airija, didžiausia pasipelnytoja iš narystės ES, parodė galingą antieuropietišką nusiteikimą, nepaisydama ją sukrėtusios krizės. O Vokietija, ilgai laikiusi europietiškumo švyturį, atsigręžė į tą palikimą. Rinkos priminė vokiečiams, kad jų šalis yra europietiškesnė, negu jie tikėjo ar suvokė. Dabar visuotinė Armagedono baimė praėjo.

Laiko pasirinkimas Vokietijos veiksmams yra ypač keistas, nes šis nuošalumas seka iš karto po to, kai Vokietija, Prancūzija ir D. Britanija ciniškai sutarė „apdovanoti“ ES jos Tarybos prezidentu ir užsienio reikalų ministru. Išrinktieji nėra žinomi ir nesukelia grėsmės Berlyno, Paryžiaus ir Londono galioms.

Vis dėlto dar egzistuoja ir euras, vienintelis svarus Europos pasiekimas per paskutinius du dešimtmečius, tačiau dėl Vokietijos požiūrio tai kvestionuojama. Visi žavisi griežta Vokietijos vadyba ir reformų produktyvumu. Mes taip pat žavimės monetariniu rimtumu, prisidėjimu prie fiskalinio tikslumo, eksporto paieškomis. Tačiau krizė pakeitė viską. Ji susilpnino daugumą Europos šalių, ne tokių tvirtų kaip Vokietija. Trys Baltijos valstybės, Vengrija ir ES nepriklausanti Islandija – arti bankroto. Aišku, jos nepriklauso euro zonai, bet Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija priklauso ir jos turi didžiulių problemų. Vokietija nori įvesti savo pačios tvirtumą euro zonai, strategiją, kurią anksčiau minėtos šalys gali taikyti tik esant socialinio chaoso rizikai. Šios šalys gali išvengti savo krizių tik jei joms tai leis monetarinė politika. Tačiau Vokietija tokios galimybės atsisako, taip rimtai keldama pavojų bendrai Europos valiutai. Vokietija pasirengusi destabilizuoti euro zoną ir bendrą valiutą, kad patenkintų siaurus nacionalinius savo politikos tikslus.

Kyla klausimas, kodėl A. Merkel taip veikia. Ji veda koalicinę vyriausybę į rinkimus, o parlamente tvyro sudėtinga situacija. Bet jei trumparegiškumas ir vidaus politikos spaudimas leis šalims daryti, ką jos nori dėl savo interesų, Europos ekonominė krizė virs politine.

Jei politinė Europa turėtų daugiau galių, su Graikija dėl krizės būtų kalbama griežtai, tačiau politinės Europos nėra ir mažai energijos telikę ekonominėje Europoje. Turint galvoje visuotinių finansų padėtį, euro mirtis būtų fenomenali katastrofa. To vis dar galima išvengti, jei visi europiečiai prisimins savo solidarumą bei veiks drąsiai ir atkakliai.

Pagal 2010 m. balandžio 26 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (127)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras