Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar Kirgizijos revoliucija gali tapti užkratu?

2010 05 03

Ar gali neseniai įvykusi politinė suirutė, per kurią buvo nuverstas Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, turėti domino efektą kitoms Vidurio Azijos valstybėms? Įvykiai Kirgizijoje buvo vaizduojami kaip žadintuvo signalas Vidurio Azijos valstybių lyderiams, kad jų piliečiai nesektų kaimyninės valstybės pavyzdžiu. Visos penkios regiono šalys susilaukia kritikos dėl politinių laisvių suvaržymų, vyriausybių spaudimo laisvai žiniasklaidai ir žodžio laisvei. Nepotizmas ir korupcija, kurie buvo pagrindinės suirutės Kirgizijoje priežastys, yra paplitę visame regione.

Vidurio Azijos regiono valstybėse, išskyrus Turkmėniją, kur dominuoja gentinė politika, prezidentų šeimų nariai kontroliuoja pagrindines verslo sritis bei bankus ir išlaiko milžinišką įtaką politikoje. Uzbekijoje Gulnara Karimova dažnai pristatoma kaip potenciali savo tėvo šalies prezidento Islamo Karimovo įpėdinė. Ji žinoma kaip madų dizainerė ir kaupia turtus iš bendrovės „Zeromax“, kuri valdo naftos ir dujų verslus Uzbekijoje. Kazachstane prezidento duktė Dinara Kulibajeva kartu su vyru, kuris yra vienas turtingiausių šalies žmonių, turi didžiulę įtaką energetikos sektoriuje. Tadžikijoje prezidento sūnus Rustamas Emomalis neseniai gavo vietą sostinės miesto taryboje ir taip įžiebė įtarimus, kad rengiasi prezidento karjerai. Tačiau kaip ir Kirgizijoje, kitose Vidurio Azijos valstybėse gali kilti paprastų gyventojų nepasitenkinimas, kad vyriausybės palieka juos vienus kovoti su skurdu, nedarbu ir galimybių stoka.

Visgi Kirgizijoje buvo gimstančios demokratijos ženklų, pavyzdžiui, opozicija turėjo frakciją parlamente, taip pat stiprų opozicijos lyderį. O kitose regiono šalyse parlamentuose vietas turi tik provyriausybinės partijos, o Turkmėnija apskritai išlaiko vienpartinę sistemą.

Nors paskutiniu metu nuverstas Kirgizijos prezidentas K. Bakijevas ėmėsi žingsnių nutildyti žiniasklaidą ir įkalinti opozicijos lyderius, tačiau gyventojams buvo palikta laisvė organizuoti antivyriausybinius protestus. Kitose Vidurio Azijos šalyse su protestuotojais policija susidorodavo kartais netgi labai žiauriai. Regiono valstybių lyderiai į svarbiausius politinius postus saugumo, gynybos ir vidaus reikalų srityse skiria artimiausius sąjungininkus. Netgi vidutinio lygio saugumo ir teisėtvarkos agentūrose esti tik lojaliausi prezidentūrai pareigūnai.

Vidurio Azijos šalių oficialioji žiniasklaida nuvertino pastarųjų Kirgizijos įvykių mastą bei reikšmę, o Turkmėnijos žiniasklaida juos iš viso ignoravo. Be to, nė viena Vidurio Azijos šalių nepripažino laikinosios Kirgizijos vyriausybės. Visgi tai nereiškia, kad įvykiai Kirgizijoje nebuvo pastebėti regiono šalių vyriausybių. Kazachstano prezidentas pareiškė, kad jo šalyje panašių įvykių nebus, mat naftos gausioje šalyje gyventojai yra patenkinti gyvenimo standartais. Jis šiuos įvykius apibūdino kaip „kovą dėl galios“, o ne kaip „revoliuciją“.

Kitų šalių lyderiai ėmėsi prevencinių žingsnių, siekdami užkirsti kelią kirgiziškam politikos scenarijui jų šalyse. Pavyzdžiui, Tadžikijos prezidentas davė nurodymus vietos valdžios vadovams kiekvieną šeštadienį organizuoti atvirųjų durų dienas, per kurias jie susitiktų su gyventojais ir išklausytų jų nuomonių bei problemų. O Uzbekijoje teisėsaugos pareigūnai prašė gyventojų pasirašyti lojalumo laiškus, kuriuose pasižadėjo neagituoti prieš vyriausybę. Tokius laiškus dažniausiai buvo priversti pasirašyti disidentų giminaičiai, politiniai aktyvistai ir konservatyvūs religingi gyventojai.

Ar užsikrės Kirgizijos revoliucine dvasia kitos Vidurio Azijos šalys, priklausys nuo to, kiek po perversmo jai pasiseks pasiekti demokratinių pokyčių šalyje. Jei pasikartos 2005 m. Tulpių revoliucijos istorija, kai vieną diktatorių vadovą pakeitė kitas, kaimyninių valstybių „chroniškų revoliucijų“ Kirgizijoje kritika tik stiprės.

Pagal 2010 m. balandžio 29 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras