Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vokietijos klausimas

2010 05 08

Vėl susiduriame su Vokietijos klausimu. Iš esmės tai – Vokietijos Klausimai. Jie labai svarbūs Europai ir euro ateičiai, todėl turėtų būti rašomi didžiosiomis raidėmis. „Frankfurter Allgemeine“ pasiūlė tam tikrą versiją per interviu su Jose Marija Aznaru, buvusiu Ispanijos ministru pirmininku. „Ar Graikijos krizė įrodo, kad Vokietija yra savanaudiška, nacionalistinė ir ne tokia europietiška?“, – paklausė laikraštis. „Nebūtinai“, – atsakė pašnekovas ir pridūrė, kad Vokietija neprivalo mokėti už pašaliečių klaidas, tačiau turi suvokti savo itin didelę atsakomybę Europoje.

Vokietijos klausimas šiomis dienomis formuluojamas griežčiau. Sociologas Ulrichas Beckas uždavė du klausimus: „Ar Vokietija mano, kad atėjo laikas gintis nuo ištiestų Europos letenų ir kurti Vokietijos sėkmės prieš pavydžius kaimynus modelį?“ ir „Ar vieninga Europa remiasi Vokietijos konstitucijos preambule, ar ji jau nustojo būti Vokietijos vizijos ir politikos kelrode žvaigžde?“ Į juos atsakė iškilios vokiečių asmenybės, kurioms kilo abejonių dėl Vokietijos ir jos draugų solidarumo.

Helmutas Schmidtas neseniai išreiškė susirūpinimą Vokietijos emocionalumu ir kad jai gali baigtis blogai dėl kaimynų nuvertinimo. Jis sakė: „Dabartinė Vokietijos valdžia nesupranta, kad ši valstybė įtraukta į sąjungą, visumą, didesnę už save. Šis apribojimas turėtų būti Vokietijos interesų dalis, tačiau to nesupranta vyriausybė ir visas politinis elitas. Tai taip pat veidrodžio atspindys to, kas vyksta Prancūzijoje“. Joschka Fischeris, buvęs užsienio reikalų ministras ir Žaliųjų partijos vadovas, sakė: „Aš neseniai kalbėjau su grupe vadinamųjų jaunųjų Vokietijos lyderių. Jie politiniu aspektu jau nebeinvestuoja į Europą. Jų įsitraukimas baigiasi buvimu Europos vartotojais“.

Wolfgangas Schaube pažymėjo: „Vokietija pripažįsta savo atsakomybę dėl euro zonos ir integracijos proceso, vedančio prie vieningos Europos. Ji gins euro stabilumą, kad šie tikslai būtų pasiekti“. Hansas Ulrichas Klose sakė: „Tai, ką žmonės vadina vokiečių nacionalizmu, kyla iš fakto, kad Vokietija mokėjo Europai. Mes toliau taip daryti negalime“.

Niūresnį požiūrį randame U. Becko esė „Vokiečių euronacionalizmas“. Jis mato naują Vokietijos ekonominės vienašalio nusiginklavimo politikos rūšį, kuri keičia senus daugiašalius įsitikinimus. Dabar Vokietijoje egzistuoja intelektualinis nacionalizmas, jungiantis dešinės ir kairės partijų apibrėžimus.

Kanclerė A. Merkel panaudojo Europos valiutos krizę, kad pasuktų euro zonos finansinę politiką Vokietijos kryptimi. Taigi Vokietija sumenkina pareigų Europai ir ryšių su ja vertę.

Pagal 2010 m. gegužės 3 d. „The New York Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras