Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Merdėjanti Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė (5)

Valentinas Mitė
2010 05 10

Baltarusijos ir Rusijos sąjunga yra senas dviejų kaimynių projektas, kuris praktiškai nejuda tikros valstybių sąjungos link.

Kas nuveikta, kad tokia sąjunga taptų realybe? Visų pirma, subyrėjus SSRS, Baltarusija nepasirinko aiškaus integracijos į Vakarus kelio, nors Stanislavui Šuškevičiui būnant Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku bandymų integruotis ir buvo. Jau 1993 metais šalies vyriausybė pradėjo siūlyti kurti sąjungą su Rusija, tačiau parlamentas tada tuos siūlymus atmetė. 1994 metais, į valdžią atėjus Aleksandrui Lukašenkai, sąjungos kūrimas įgavo pagreitį. 1995 metais buvo pasirašyta sutartis dėl glaudaus Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo, 1996-aisiais – sutartis, kurios pagrindu sukuriama Baltarusijos ir Rusijos sandrauga, 1997-aisiais pasirašoma sutartis dėl Baltarusijos ir Rusijos sąjungos sukūrimo, 1999 m. gruodžio 8 d. Maskvoje pasirašoma sutartis dėl Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sukūrimo, kuri įsigalioja 2000 metų sausio 26 d., valstybių prezidentams pasikeitus ratifikavimo raštais. Iš viso dėl šių valstybių bendradarbiavimo politikos, ekonomikos, finansų, karinėje, socialinėje, kultūrinėje ir įvairiose kitose srityse yra pasirašyta per 120 sutarčių. 

Tačiau sutartys lieka sutartimis – jos dažnai laužomos arba gyvenimas jas koreguoja.

Vladimirui Putinui atėjus į valdžią, Rusijos politika sąjungos su Baltarusija klausimu pasikeitė. V. Putinas Putinas iš pradžių buvo aktyvus sąjungos kūrimo šalininkas, tačiau susidūręs su Lukašenkos nepasitenkinimu numatoma vasalo role, jam būdingu kalbos stiliumi pareiškė, kad santykiuose su Baltarusija „reikia atskirti muses nuo kotletų“. Taip nedviprasmiškai buvo pareikšta, kad lygiavertės sąjungos tarp nelygiaverčių – nei geografiniu dydžiu, nei gyventojų skaičiumi, nei ūkiniu potencialu – valstybių nebus. Maskva Baltarusijai pasiūlė būti Rusijos gubernija, o A. Lukašenkai gubernatoriumi. Su tokia perspektyva Baltarusijos prezidentas niekada nesutiks.

Po šio Rusijos vadovo pareiškimo realus sąjungos kūrimas sustojo ir merdėja iki šiol.

Tačiau V. Putino žodžiuose yra daug tiesos. Kai kurie baltarusių apžvalgininkai, sąjungos su Rusija šalininkai, tvirtino, kad ES yra geriausias pavyzdys, jog mažos ir didelės valstybės gali gyventi vienoje federacijoje. Tačiau ES susideda ne iš dviejų valstybių ir joje veikia taisyklės, neleidžiančios didelėms valstybėms uzurpuoti mažų valstybių teisių. Net ir Vakarų Europoje sąjunga, sakykim, tarp Vokietijos ir Danijos kaip lygiaverčių partnerių, kažin ar įmanoma. Juo labiau neįmanoma lygiavertė Rusijos ir Baltarusijos sąjunga, ypač kai Rusija tokią galimybę be dvejonių atmeta. Boriso Jelcino valdymo laikais Baltarusijai buvo gana lengva žaisti integracinius žaidimus gaunant didelių ekonominių nuolaidų. Šiuo metu Rusija, kaip ir Baltarusija, yra autoritarinė valstybė. Dviejų autoritarinių valstybių vadovams daryti kompromisus praktiškai neįmanoma.

Politinė Baltarusijos opozicija yra silpna, todėl kalbėti, kad ji neleidžia susijungti su Rusija, yra neteisinga. Tikrosios priežastys yra daug gilesnės.

Baltarusijos piliečiai turi savo supratimą, kokie turi būti santykiai su Rusija. Neseniai vykusios apklausos rezultatai rodo, kad 70 procentų baltarusių Rusiją laiko kultūriškai artimesne nei Europos Sąjunga. Tačiau tik 40 procentų pritaria sąjungai su Rusija ir tik trys procentai norėtų, kad Baltarusija taptų jos dalimi.

Dabartinė padėtis yra naudinga Baltarusijai. Kalbos apie sąjunginę valstybę pritilo, o neapibrėžtas status quo išlieka. Baltarusija vienintelė iš buvusių SSRS sąjunginių respublikų „siekia“ sąjungos su Rusija, iš to gaudama realios naudos.

Visų pirma Rusija ir toliau tiekia pigiius energijos šaltinius Baltarusijai. Plačiai kalbama, kad Ukraina, pasirašiusi sutartį su Rusiją dėl Juodosios jūros laivyno nuomos pratęsimo, daug ekonomiškai laimėjo, nes gaus iš Rusijos net 30 procentų pigesnes dujas. Tačiau Ukrainai, net ir sumažinus dujų kainą, toli iki Baltarusijos, kuri Rusijos dujas kol kas gauna 60 dolerių pigiau, nei Ukraina gaus ateityje. Tai tik dalis privilegijuoto Baltarusijos statuso, atsiradusio spekuliuojant sąjungos su Rusija perspektyvomis.

Deklaracijos deklaracijomis, o Baltarusija vystosi (nesvarbu, kad ją valdo nedemokratiškas prezidentas) kaip nepriklausoma valstybė. Pernai metų statistika rodo, kad pusė Baltarusijos eksporto buvo nukreipta į Europos šalis. Tai yra daug, ypač žinant, kaip ilgai, sakykim, Lietuvai, užtruko pasiekti, kad Rusija nebūtų svarbiausia prekybos partnerė.

Grįžkime prie Baltarusijos sąjungos su Rusija: galima tvirtinti, kad ši idėja, jei nebus kokių nors netikėtų sukrėtimų, numirs savaime. Tačiau Baltarusija neabejotinai liks Rusijos įtakos sferoje. Tai svarbiausias Rusijos siekis ir laimėjimas.

Vis dėlto A. Lukašenkos valdoma Baltarusija yra galvos skausmas Kremliui. Jos prezidento veiksmų dažnai negalima nuspėti. Vienas po kito vyksta „ekonominiai karai“ su Rusija: tai dujų krizė, tai problemos dėl pieno produktų ar cukraus prekybos. Nesutarimų atsiranda dažniausiai dėl dviejų priežasčių – arba Rusijai spaudžiant Minską, kad šis parduotų strateginės paskirties įmones (svarbiausia – tranzitinių naftotiekių ir dujotiekių tinklus), arba Baltarusijai siekiant, kad Maskva jai taikytų išimtines, jokiam kaimynui netaikomas prekybos nuolaidas.

Užsienio politikoje, bent išoriškai, Baltarusija dar labiau nenuspėjama. A. Lukašenka vieną dieną skelbia amžiną draugyste su Rusija, kitą dieną deda pastangas kuo labiau suartėti su Vakarais. Paskutiniai Minsko politiniai viražai taip pat neatitinka Kremliaus skonio. A. Lukašenka pareiškė nedalyvausiantis Gegužės 9-osios minėjimo iškilmėse, o pergalę prieš fašizmą atšvęsiantis „kartu su savo tauta“. Visai neseniai Minskas priglaudė pabėgusį Kirgizijos prezidentą Kurmanbeką Bakijevą ir patikino, kad naujajai Kirgizijos valdžiai jo neišduos. Primename, kad Rusija po neramumų Biškeke ir realios valdžios perėjimo į laikinosios Kirgizijos vyriausybės rankas tuoj pat pripažino naująją Kirgizijos vadovybę ir Maskvai, be abejonės, nėra malonūs A. Lukašenkos raginimai ir toliau laikyti K. Bakijevą teisėtu Kirgizijos vadovu. A. Lukašenka, naudodamasis proga, kad Ukraina pasirašė su Rusija susitarimą dėl karinės bazės ir gavo ūkinių nuolaidų, suskubo pareikalauti, kad Maskva ir Baltarusijai mokėtų „už karines bazes“. Tiesa, šio reikalavimo, kaip ir daugelio kitų, demagogiškai metamų tai Rusijai, tai Vakarams, jis nepavertė principiniu. Vargu ar A. Lukašenka turi nelaužomų principų, išskyrus vieną – likti Baltarusijos prezidentu. Jį, žinoma, tenkina artimo Rusijos satelito statusas, todėl abejonių neturėtų kilti: principiniais klausimais įnoringasis Baltarusijos vadovas visada bus Kremliaus pusėje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras