Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Merdėjanti Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė (5)

Komentarai:

nerka, 2010 05 10 16:52
geras nesaliskas straipsnis patiko, tik tikrai autorius nieko neusimine apie karini bendradarbiavima

>Lietuvos uzvaldymo planas,, 2010 05 10 16:47
Iš Cikagos jau ištrėmė tave? :D

Lietuvos uzvaldymo planas, 2010 05 10 16:28
Atgimsta didžiarusiškoji ideologija, neoimperinė politika, Rusija ciniškai manipuliuoja fašizmo nugalėtojos įvaizdžiu, siekdama didinti savo geokultūrinę įtaką visų pirma rusakalbiams Baltijos šalių gyventojams.

Tai dar vienas viešųjų ryšių specialistų parengtas projektas, kuriuo Kremlius stengiasi užmaskuoti savo kultūrinės, ideologinės ir politinės įtakos stiprinimą.
Praleidziam viso paveikslo turini. Esme tame, kad Lietuva puolama visais frontais ir specialiai kuriami skandalai, kad Lietuva sumenkinti ir diskredituoti.

Neabejotinai kazkas labai nori kad Stalino zodziai ir Lietuvoj butu auksu irasyti ir lenkiamasi stabam, kaip Stalinui, vel, o ne visagaliui Dievui. Norima ibrukti sovietiniu balvonu ir apskritai Raudonosios armijos - isvaduotojos ideja ir isbraukti is lietuviu atminties ka jinai dare Lietuvoje po karo...

TAIGI: klausimas -kada Nepriklausomos Lietuvos Respublikoje oficiali valdzia oficialiai pagerbs Lietuvos kovotojus uz laisve ir kovotojus pries okupanta - Rusija, Lenkija ir Vokietija ir oficialiai, konkreciai bus ivardinta kas, kada ir kaip.

klausimas, itariu, retorinis, nes valdzia nedirba Lietuvos valstybei, is jos veiksmu ir politikos matosi, kad Lietuva naikinama su kiekviena diena, nera jokio Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir 1918-1939 metu respublikos vertybiu pratesimo ir puoselejimo. Pokario rezistencinis pasipriesinimas taip ir lieka nustumtas i sona, tautines vertybes niekinamos. Lenkai jau visa gerkle rekia, kad Vilnius ir Vilniaus krastas tai istorines lenku zemes, lietuviu visai nebuvo ir LDK tai Baltarusija, Rusija primygtinai skelbia, kad jokios Lietuvos okupacijos nebuvo ir senai yra pradejus psichologini kara pries Lietuva per informacines priemones, valdzios papirkinejima ir rusisku vertybiu brukima lietuviams atvirai ir per pasamone (rusiska muzika, uzsakyti straipsniai ir samdomi komentatoriai, kuriami propagandiniai tinklapiai, uzsakytos laidos TV ir t.t.).

Tuo tarpu korupcija ir kriminaline situacija nevaldoma, lietuviai specialiai verciami emigruoti, bedarbyste juoda, valdininku vagystes tesiasi, Lietuva smeiziama ir diskredituojama pasaulineje arenoje visais imanomais budais.

TAI YRA KARAS. jei nekilsim i kova siandien, rytoj musu jau nebebus

Londonas


Polit. pornografija, 2010 05 10 14:42
Geopolitika ir dar Mite...

Andrius, 2010 05 10 09:06
O kaip karinis bendradarbiavimas? 1. Baltarusijos priešlėktuvinė gynyba yra sujungta su Rusijos. 2. Kasmet vyksta kariniai mokymai ir pan. O dėl Kirgizijos, tai ODKB gegužės 8 dieną priėmė sprendimą, kuo greičiau legitimizuoti dabartinę vyriausybę ir Lukašenka tam nesipriešino

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras