Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Maskvos meras – korupcijos etalonas (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 05 12

73-ejų sulaukęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kaip rašo laikraštis „Vedomosti“, iš savo posto gali pasitraukti dar nesibaigus jo įgaliojimams. Prieš 18 metų atsisėdęs į daugiau kaip 10 mln. gyventojų turinčio megapolio valdovo sostą J. Lužkovas įkyrėjo visiems – nuo jį globojusio Vladimiro Putino ir „Vieningosios Rusijos“ iki mero išvaikytų homoseksualų. Vienas paskutinių skandalingų jo sumanymų – išsklaidyti lietaus debesis Pergalės parado dienomis. Šiam projektui buvo numatyta išleisti 1,2 mln. eurų. Gerai, kad Jos didenybė Gamta sumanymo įvykdyti neleido, o J. Lužkovas išvengė dar vieno kaltinimo korupcija.

Jau numatyti keturi jo pasitraukimo variantai. Kaip skelbiama Dmitrijaus Orlovo parengtame Politikos ir ekonomikos komunikacijų agentūros (PEKA) pranešime „Maskvos valdžios pasikeitimas: faktoriai ir scenarijai“, J. Lužkovas gali išeiti prezidentui arba „Vieningajai Rusijai“ pareiškus nepasitikėjimą, pats atsistatydinęs, pasibaigus įgaliojimams 2011 m. arba dėl perėjimo į kitą darbą, pavyzdžiui, diplomatinę tarnybą ar Sočio olimpinio miestelio statybos vadovo postą. Londono „The Financial Times“ pažymi, kad daug ką lems Dmitrijaus Medvedevo pradėta kovos su korupcija ir kyšininkavimu kampanija, kurios taikiklyje jau atsidūręs Maskvos meras.

Jo biografai, juokais ar ne, pastebi vieną detalę: J. Lužkovo tėvas dar 1928 m., kai iš esmės buvo baigta Naujoji ekonominė politika (NEP‘as), ir netrukus Josifas Stalinas pradėjo kolektyvizaciją, įsitaisė dirbti naftos bazėje. Pasiturinčio valdininko šeimoje po aštuonerių santuokos metų gimęs Jurijus turėjo tvirtą pagrindą siekti mokslo aukštumų, nors siautėjo J. Stalino represijos, praūžė Antrasis pasaulinis karas, SSRS dar tik atsigavo iš pokario suirutės. J. Lužkovas pasekė tėvo darbo biografijos pėdomis ir baigė Naftos chemijos ir dujų pramonės institutą. Dirbo chemijos pramonės įmonėse, mokslinio tyrimo institute, ministerijoje. Bet būsimasis sumanus veikėjas 1987 m. pasuko į politiką, teisingiau, jį susirado Borisas Jelcinas. 1991 m. J. Lužkovas vedė vienos savo vadovaujamos komisijos sekretorę Jeleną Baturiną, o po metų iš Maskvos vadovo posto atsistatydinus Gavrijilui Popovui, į jo vietą naftos pramonės specialistas J. Lužkovas ne išrenkamas, o prezidento B. Jelcino paskiriamas. Per 18 metų jis Maskvos meru tapo keturis kartus, tiesa, ne visada merą tekdavo rinkti. Kitaip sakant, tvirtina Rusijos spauda, J. Lužkovas neturėjo progos pelnyti maskviečių pasitikėjimą, todėl nebuvo reikalo ir jų atsiklausti vykdant juodus darbelius.

Balandžio mėnesį vienas iš politinio susivienijimo „Solidarumas“ vadovų ir įnirtingas J. Lužkovo oponentas Borisas Nemcovas paskelbė apie jo veiklą jau antrą pranešimą „Išvados-2“. 1750 šios analizės egzempliorių buvo išdalinta tiesiog praeiviams prie metro stoties „Tretjakovskaja“. Pranešime konkrečiais faktais įrodomas Maskvos valdžios ryšys su korupcija ir mero žmonos J. Baturinos per 18 metų įvykęs paprastos sekretorės virsmas turtingiausia Rytų Europos moterimi. Ši padavė B. Nemcovą į teismą, ir pastarasis, atmetęs 16 ieškinių ir patenkinęs tik vieną, priteisė iš brošiūros autoriaus gana simbolinę pagal verslininkės pajamas sumą – 200 tūkstančių rublių. Prieš tai vasarį 500 tūkst. rublių J. Baturina prisiteisė iš B. Nemcovo ir laikraščio „Kommersant“ už pirmąjį pranešimą „J. Lužkovas. Išvados-1“. Byla pateko net į Strasbūrą.

Pernai rugsėjį meras ir jo žmona taip pat bylinėjosi su savo kritikais, pavadinusiais J. Lužkovą „vagimi ir korumpuotu“. Tuomet Maskvos vadovas sutiko tik su kaltinimu dėl „blogos ekologijos“. B. Nemcovas įrodė, kad sostinėje buvo iškirsta 3200 medžių, pažeista miesto vandens telkinių ekosistema. Interneto laikraštis „Kasparov.ru“ pranašavo, kad pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 129 str. J. Lužkovui gresia treji metai nelaisvės...

Abu pranešimai buvo išsiųsti D. Medvedevui, tačiau, kol laukiama prezidento atsakymo, Maskvoje suiminėjami „Solidarumo“ aktyvistai, kitas mero oponentas Eduardas Limonovas taip pat teismo sprendimu turėjo sumokėti pusės milijono rublių kompensaciją. Kadangi šis veikėjas tokios sumos neturėjo, buvo aprašytas jo turtas, įskaitant šildytuvą, stalo šviestuvą ir rašomąją mašinėlę...

Net 65 proc. visuomenės nuomonės tyrimo centro „Levada-centr“ apklaustų maskviečių mano, kad J. Lužkovo padėtis lėmė komercinę jo žmonos sėkmę.

Laikraštis „The Financial Times“ rašo, kad J. Baturina yra vienintelė moteris žurnalo „Forbes“ sudarytame milijardierių sąraše. Vienu metu jos turtas siekė 4 mlrd. dolerių. Vien tik oficialiai skelbiamo J. Lužkovo uždarbio dydis 2009 m. buvo 8 mln. rublių – 1 mln. rublių daugiau negu 2008 m., t. y. siautėjančios krizės laikais. O štai 27 metais jaunesnės jo žmonos pajamos net 4000 kartų didesnės – apie 31 mlrd. rublių.

J. Baturinos valdoma investicijų ir statybų bendrovė „Inteko“, pradėjusi savo verslą nuo plastikinių dubenėlių gamybos, dabar gavo riebų statybų kąsnelį pagal Maskvos Dūmoje patvirtintą generalinį planą. Trečias jo svarstymas turėjo vykti gegužės 5-ąją – kad dokumentas, prisidengus artėjančiomis šventėmis, lengviau praslystų. Kaip ten bebūtų, po trijų dokumento svarstymų planą vis tiek turės pasirašyti J. Lužkovas, o jame numatyta, kad žmonos bendrovė „Inteko“ turės galimybę gyvenamaisiais namais užstatyti nusipirktą 1300 ha žemės plotą sostinėje.

Kitas reikalas, kad J. Lužkovas neapsiriboja vien tik parama savo žmonai, o ir aktyviai politikuoja. Su V. Putinu jo santykiai įtempti dar nuo 2000 m., kai B. Jelcinas premjerą paskyrė į savo vietą, o jos tikėjosi ir J. Lužkovas, 1998 m. pats kėlęs savo kandidatūrą į prezidentus. Tačiau, kita vertus, tikruoju Rusijos vadovu vadinamas V. Putinas patenkintas, kaip meras kovoja prieš kitataučius imigrantus Maskvoje. J. Lužkovui priskiriamas nuopelnas, kad iš Maskvos jis išgujo „kaukazietiškos tautybės asmenis“. Ypač jis nepakantus čečėnams. Meras didžiuojasi, kad kaukaziečių dabar Maskvoje beliko koks milijonas – dukart mažiau negu prieš penkerius metus. Be to, J. Lužkovas besąlygiškai pasisakė už Rusijos karą Gruzijoje ir remia Pietų Osetijos ir Abchazijos atsiskyrimą nuo Gruzijos (šiose respublikose Maskvos meras turi pasistatęs kelias vilas). Jis net pasiryžęs iš Maskvos miesto biudžeto skirti 100 mln. rublių naujam gyvenamajam rajonui šalia Cchinvalio statyti (ko gero, šio projekto vėl imsis „Inteko“...).

Maskvos meras gerai sutarė su Kremliumi dėl reakcijos į Ukrainos „oranžinę“ revoliuciją. 2004 m. Kijeve vykusias demonstracijas jis vadino „apelsinine užšertų raganų puota“ (rus. „апельсиновый подкормленный шабаш“), o girdamas Viktorą Janukovyčių pareiškė pasiruošęs netgi „nusiimti savo mėgstamą kepurę, kad tik būtų panašus į Viktorą“.

Be tokios korupcinės ir politinės veiklos, naftos specialistas J. Lužkovas leidžia sau pasišvaistyti šypseną keliančiomis idėjomis (sakoma, kad jų nestokoja visi „dideli“ žmonės). Antai per neseną savo vizitą Venesueloje, skraidydamas virš Karakaso, meras arogantiškai dėstė, kokį genialų planą jis parengs šios Lotynų Amerikos šalies sostinei atstatyti.

J. Lužkovo planuose – ir idėja 2500 km ilgio kanalu sujungti Obę ir Irtyšių iki Aralo jūros, apgręžti Syrdarjos ir Amudarjos vandenis Vidurio Azijos žemėms drėkinti. Kaip patyręs bitininkas jis prieš penkerius metus į kosmosą tyrimams siuntė savo bičių spiečių. Meras pagamino netgi specialius avilius, už tai gavo patentą. O jiems vežioti už merijos lėšas nusipirko prabangią priekabą... Išėjęs į pensiją J. Lužkovas galės ūkininkauti 113 ha sklype prie Maskvos. Niekas neabejoja, kad tai įvyks jau per metus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras